Žmonės su psichikos negalia – greitųjų kreditų pinklėse

Patirtis rodo, kad ypač skaudžiai nuo greitųjų kreditų bendrovių nukenčia žmonės, turintys psichikos ar proto negalią. Dažnai pinigus jie skolinasi negalėdami suprasti savo veiksmų.

Julius – vienas iš tokių. Vaikinui nustatytas bipolinis sutrikimas. Paūmėjus ligai, iš greitųjų kreditų bendrovių jis pasiskolino apie tris tūkstančius eurų. Už skolintus pinigus Julius pirko abonentus į krepšinio rungtynes grupės draugams, dosniai mokėjo už vakarėlius bei pasisėdėjimus... Sūnaus skolas teko grąžinti vaikino tėvams. „Žmonės, kuriems nustatytas bipolinis sutrikimas, ligai paūmėjus, savo elgesio negali kontroliuoti. Tuo metu jiems atrodo, kad jie gali viską – kuria nerealius planus, verslo imperijas. Pasveikę jie dažnai net neprisimena, kur padėjo pasiskolintus pinigus“, ‒ panašias situacijas komentuoja gydytoja psichiatrė Orinta Pocienė.

Psichikos negalią turinčios Gražinos vardu greitąjį kreditą pasiėmė jos sesuo. Merginos pensija – vos apie šimtą eurų. Dabar ji iš šios sumos turi ne tik pragyventi, bet ir grąžinti skolas greitųjų kreditų bendrovėms.

Tačiau tai – dar ne skaudžiausios istorijos. Prasiskolinę psichikos neįgalieji praranda būstus, atsiduria gatvėje. „Pažinojau žmogų su psichikos negalia, kuris paveldėjo nemenką tėvo turtą. Prestižinėje sostinės vietoje jis įsigijo prabangų dviejų kambarių būstą. Tačiau pinigų jam norėjosi vis daugiau. Nelabai suvokdamas savo veiksmus, jis skolinosi iš greitųjų kreditų bendrovių vėl ir vėl. Galų gale dviejų kambarių butą teko iškeisti į vieno kambario miegamajame Vilniaus rajone. Netrukus, negalėdamas išlipti iš greitųjų kreditų liūno, jis jau gyveno bendrabučio kambarėlyje. Dar po kurio laiko ir šį pakeitė į bendrabutį kitame Lietuvos mieste. Galiu prognozuoti, kad anksčiau ar vėliau šis žmogus atsidurs gatvėje“, ‒ kalba socialinės reabilitacijos paslaugas žmonėms su psichikos negalia teikiančios VšĮ „Pagalbos ir informacijos šeimai tarnybos“ direktorė Algė Nariūnienė.

Pasak A.Nariūnienės, tokių ir panašių istorijų Lietuvoje pririnktum dešimtis ar net šimtus. Žmonės su psichikos negalia, paūmėjus ligai, nesuvokdami atsakomybės, įklimpsta į milžiniškas skolas arba įklampina į jas savo šeimos narius.

„Protu nesuvokiama, kaip žmogui gali būti išduodamas kreditas internetu ar SMS žinute – jo nematant, nepatikrinus jo dokumentų. Tokiu būdu už neįgalųjį kreditus pasiima visai kiti žmonės. Mūsų globotiniai, paūmėjus ligai, neretai praranda dokumentus, kuriais pasinaudoja nesąžiningi žmonės“, ‒ kalba A.Nariūnienė.

Itin tragiškai panaši istorija baigėsi vienam nakvynės namuose gyvenusiam „Pagalbos ir informacijos šeimai tarnybos“ globotiniui. Iš vyro buvo pavogti dokumentai, jo vardu paimtas greitasis kreditas. Žmogus, sužinojęs, kad teisybės jam nepavyks rasti, o didžiulės sumos atiduoti greitųjų kreditų bendrovei neįstengs, savo noru pasitraukė iš gyvenimo...

„Kai tenka nagrinėti individualius atvejus, susiduriame su visišku greitųjų kreditų bendrovių neatsakingumu bei abejingumu. Dar daugiau – iš mūsų tyčiojamasi. „Jūs ką, ponia, dirbate su neįgaliaisiais ir nežinote, kad pagal Neįgaliųjų teisių konvenciją visi žmonės – lygūs? Siekiate, kad būtų apribotos neįgaliųjų teisės?“ – kartą, paprašius jautriau reaguoti į neįgalių žmonių problemas, išrėžė vienos greituosius kreditus išduodančios bendrovės vadovas. Rasti argumentų tokiais atvejais, be abejo, būna labai sunku“, ‒ piktinasi A.Nariūnienė.

Jos manymu, paskolos neturėtų būti išduodamos anonimiškai, internetu ar terminaluose kiekviename prekybos centre. „Žinau nemažai atvejų, kai už neįgalų žmogų, pasinaudoję jo būkle, kreditą paėmė artimieji ar net visai svetimi žmonės. Esu įsitikinusi, jog, išduodant kreditą, turėtų būti reikalaujama nustatyti žmogaus tapatybę. Kiekvienam sandoriui turėtų būti pasirašomos sutartys, tuomet nesusipratimų būtų mažiau“, ‒ sako A.Nariūnienė. Be to, kreditų bendrovės turėtų atsižvelgti į žmogaus pajamas – žmonių, turinčių psichikos negalią, pašalpos bei pensijos itin mažos, todėl būtų akivaizdu, kad grąžinti prisiimtų kreditų jie neįstengs.

Pastaruoju metu valstybė apsisprendė šiek tiek pažaboti greitųjų kreditų bendrovių apetitą: Seimas pritarė Vartojimo kredito įstatymo pataisoms, kuriomis siekiama reguliuoti vartojimo kredito rinką, kad būtų skolinama bei skolinamasi atsakingiau.

Nuo kitų metų vasario 1-osios nebebus galima gauti kredito lėšų nuo 22 iki 7 valandos – tai palanku žmonėms su psichikos negalia, kurie dažnai skolinasi naktimis, slėpdamiesi nuo artimųjų. Taip pat ketinama apriboti kredito bendrovių reklamą, riboti paskolos kainą, didinti baudas už pažeidimus ir panašiai.

Be to, žadama griežtesnė vartojimo kredito gavėjo kreditingumo patikra. Šios pataisos šiek tiek pagerins situaciją, bet visai išvengti greitųjų kreditų bendrovių žabangų žmonėms su psichikos ar proto negalia nepadės, jei kreditai ir toliau bus išdavinėjami neatsakingai.

Lietuvoje siekiama, kad negalią turintys gyventojai kuo labiau integruotųsi ar būtų integruojami į šalies gyvenimą, t.y., jaustųsi visaverčiai visuomenės nariai, galėtų naudotis visomis paslaugomis bei patenkinti savo poreikius. Finansinės paslaugos neįgaliesiems taip pat yra reikalingos.

Vartojimo kreditus teikiančios įmonės kredito besikreipiančių neįgaliųjų kreditingumą vertina pagal tuos pačius kriterijus kaip ir visų kitų šalies gyventojų: žiūri, kad asmuo būtų pilnametis; tikrina, ar asmuo nėra teismo pripažintas neveiksniu ar ribotai veiksniu; nagrinėja, ar neturi galiojančių įsiskolinimų kitoms finansų įstaigoms; ar turi pajamų; ar žmogaus imamas kreditas (arba periodinės įmokos už kreditą) nebus didesnis nei 40 proc. jo kas mėnesį gaunamų pajamų ir panašiai.

Europos Sąjungos ir šalies teisė daug dėmesio skiria asmens duomenų apsaugai. Ypač saugomi duomenys apie asmens sveikatą. Turbūt vienintelis finansų įstaigoms prieinamas registras, kuriame yra informacija apie dėl psichikos ar proto negalios neveiksniais pripažintus asmenis, yra Neveiksnių asmenų registras.

Reikalavimas privalomai tikrinti, ar asmuo neįrašytas į šį registrą, yra įtvirtintas naujoje, dar labiau vartojimo kreditų veiklą apribojančioje ir griežtinančioje, Vartojimo kredito įstatymo redakcijoje. Kiti registrai ar duomenų bazės, kuriose registruojami psichinių sutrikimų, priklausomybių, ligų turintys asmenys, vartojimo kreditus teikiančioms bendrovėms nėra prieinami. Manome – jeigu valstybė sukurtų psichikos ir proto negalią turinčių asmenų registrą, finansų įstaigos, be abejonės, į šią informaciją atsižvelgtų.

LSVKA vienijamos bendrovės daugiausia teikia mažus, iki 290 eurų, kreditus. Mūsų narių duodamų kreditų vidutinė suma nesiekia 110 eurų. Vartojimo kredito įstatymas riboja kainą, kurios įmonė gali prašyti iš kliento. Pavyzdžiui, už 110 eurų kreditą 30 dienų terminui ši suma negali būti didesnė nei 10,4 euro, todėl nė viena LSVKA priklausanti bendrovė nėra suinteresuota suteikti kreditą asmeniui, kuris nepajėgs šio kredito grąžinti – tokiu atveju įmonė negaus ne tik planuotos kainos, bet ir kredito.

Kiekviena įmonė siekia kiek įmanoma kruopščiau ir tiksliau įvertinti kiekvieno kredito prašančiojo kreditingumą. Jeigu atsiranda abejonių dėl asmens galimybių ateityje laiku vykdyti planuojamus prisiimti įsipareigojimus, jam įmonė kredito paprastai nesuteikia.

Matydama pasitaikančius atvejus, kuomet įvairių priklausomybių (neracionalus ar spontaniškas įvairių prekių pirkimas, lošimai ar pan.) turintys asmenys kreipiasi kreditų, LSVKA prieš trejus metus sukūrė registrą „Neteikit man kredito“, į kurį yra įtraukiami asmenys, norintys užsiblokuoti nuo kreditų ėmimo ir taip save apsaugoti. Prašymus įtraukti į šį registrą pastaruoju metu ėmė teikti ir psichikos ar proto negalią turintys asmenys, kuriems į LSVKA atvykti padeda jų giminaičiai, artimieji ar globėjai. Panašaus nekredituotinų asmenų valstybinio registro, kurį administruos Lietuvos bankas, sukūrimas kitais metais numatytas ir Vartojimo kredito įstatyme.

Visuomenė aktyviai naudojasi įvairiomis elektroninėmis paslaugomis: elektronine bankininkyste, banko kortelėmis, e.valdžios vartais, e.teismais, draudimo paslaugomis ir panašiai. Vartojimo kreditai – ne išimtis. Šiandienos technologijos leidžia užtikrinti, kad šios paslaugos būtų teikiamos patogiai, patikimai ir saugiai. Juk kredito ar kitą sutartį su banku ar telekomunikacijų bendrove galima sudaryti neišėjus iš namų. Tokiu būdu ir patiems neįgaliesiems lengviau gauti paslaugas.

Prieš pradėdamos santykius su klientu, finansų įstaigos visada jį identifikuoja, nustato asmens tapatybę, kaip to reikalauja įstatymai, nesvarbu, ar kreditas yra išduodamas tiesiogiai, ar nuotoliniu būdu. Deja, pasitaiko, atvejų, kai psichikos negalią turinčio asmens artimieji, globėjai, pasinaudodami jo vardu, kreipiasi į vartojimo kreditų bendroves. Pabrėžiame, kad tokiu būdu jie daro nusikaltimą – pavagia asmens duomenis, neteisėtai naudojasi mokėjimo priemonėmis, sukčiauja. Sukčiai padaro žalos ne tik asmeniui, bet ir vartojimo kreditų bendrovėms. Šiuos sukčiavimo atvejus, gavusi pareiškimus, paprastai sėkmingai tiria policija.

Jeigu kilo abejonių, kad kreditas psichikos ar proto negalią turinčiam asmeniui buvo suteiktas nepagrįstai, raginame kreiptis į LSVKA, kuri padės rasti sprendimą su kreditą suteikusiomis bendrovėmis. Portale www.apiekredita.lt rasite daug naudingos informacijos apie smulkiųjų vartojimo kreditų sektorių, patarimų, kaip ginti savo interesus, apsisaugoti nuo sukčių, išvengti galimų problemų su kreditoriais ir panašiai.