Ten gyvena ir dirba žmonės su negalia.
Tie namai neseniai atnaujinti.
Dabar ten gali gyventi apie trisdešimt žmonių.
Neseniai tuose namuose buvo šventė.
Namų gyventojus ir darbuotojus pasveikino Mažeikių meras ir kiti svečiai.
Namų direktorė Stasė Radeckienė papasakojo, kaip tokie gyvenimo namai atsirado.
Stasė turėjo sūnų.
Jis sirgo.
Mokytojai nusprendė, kad jam bus sunku mokytis mokykloje.
Stasė nesutiko.
Ji sako, kad mokytis gali kiekvienas.
Stasės sūnus baigė devynias klases.
Ką jam veikti toliau?
Stasė nuvažiavo į Vilnių, paskui į Vokietiją.
Ten buvo gyvenimo namai, kuriuose dirba ir mokosi suaugę žmonės.
Stasė sugalvojo tokius namus įkurti Mažeikiuose.
Juos pavadino „Vilties erdvė“.
Dabar Stasė yra tų namų direktorė.
Iš pradžių aplink namus buvo tik pievos ir daržai.
Namai neturėjo durų ir langų.
Stasė viską sutvarkė ir pakvietė pirmuosius gyventojus.
Iš pradžių atvyko penki žmonės.
Dabar ten jų yra daugiau.
Namų gyventojai keliasi septintą valandą ryto.
Jie pavalgo ir eina į dirbtuves.
Ten jie dirba iki vakaro.
Vakare jie gali daryti ką nori.
Gyventojai į namus turi grįžti iki dešimtos valandos vakaro.
Kiekvienas parašo, kada grįš.
Kai kuriems parašyti padeda darbuotojai.
Šalia namo yra didelis kiemas ir sodas.
Vasarą gyventojai augina daržoves.
Jie puošia kiemą gėlėmis.
Kambarius visi tvarkosi patys.
Gyventojai yra labai darbštūs.
Jie kartu švenčia gimtadienius.
Vyksta į stovyklas.
Važinėja po Lietuvą.
Nuvyksta į kitas šalis.
Šiemet gyvenimo namai Mažeikiuose atsinaujino.
Kambariuose galima gyventi po vieną.
Taip patogiau.
Kartu gyventi būtų sunku.
Nes vienas nori klausytis muzikos, kitas miegoti.
Gyvenimo namų direktorė sako, kad ir toliau visais rūpinsis.