Jis dirba Vilniaus kolegijoje.
Mantrimas pasakoja apie savo darbą ir gestų kalbą.
Lietuvių gestų kalba buvo pripažinta savarankiška kalba prieš devyniolika metų.
Tuomet Lietuvos kurčiųjų draugija ėmė ieškoti kalbininko.
Kalbininkas yra žmogus, tyrinėjantis kalbą.
Taip Mantrimas pradėjo dirbti Surdologijos (kurčiųjų) centre.
Centro vadovai norėjo sunorminti gestų kalbą.
Sunorminimas reiškia, kad visi imtų vartoti bendrus gestus, o ne kalbėti kiekvienas savaip.
Tačiau gestų kalbos norminimas buvo suvokiamas tik kaip žodyno rengimas. Buvo sudaryta gestų kalbos komisija. Visi tuomet manė, kad gestų kalba skurdi ir ją reikia turtinti.
Tai reiškia, kurti naujus gestus žodžiams.
Mantrimas suprato, kad tai klaida.
Gestų kalba turtinga.
Ją tiesiog reikia aprašyti.
Lietuvos kurčiųjų draugijoje buvo vartojama lietuvių kalba, rodoma gestais.
O į tikrąją gestų kalba, kurią vartojo kurtieji žmonės namuose, nebuvo žiūrima rimtai. Mantrimas norėjo tyrinėti būtent tą kalbą.
Todėl išėjo dirbti į kurčiųjų mokyklą. Ten jis išmoko tikrąją gestų kalbą.
Vilniaus kolegijoje prieš maždaug dešimt metų pradėti rengti gestų kalbos vertėjai.
Gestų kalba nėra viena pasaulyje. Gestų kalbos skirtingos.
Tačiau jos turi ir daug bendra.
Todėl Mantrimas daug mokėsi iš užsienio.
Jis skaitė užsienio literatūrą apie gestų kalbą.
Važiavo tobulintis ir susitikti su kitais gestų kalbos tyrinėtojais.
Mantrimas parengė pirmąjį gestų kalbos vadovėlį.
Vadovėlis vadinasi „Gestotyros pagrindai“.
Tai įrodymas, kad gestų kalba yra savarankiška, turtinga ir gyva.
Svarbiausias Mantrimo darbas yra elektroninis lietuvių‒gestų kalbų žodynas.
Viskas prasidėjo nuo to, kad imta mokyti gestų kalbos įvairius specialistus.
Jos reikia socialiniams darbuotojams, gestų kalbos vertėjams, surdopedagogams, policininkams ir
kitiems.
Taip kaupėsi žinios apie gestų kalbą.
Buvo galima leisti žodyną.
Specialistai nusprendė, kad toks žodynas turi atsirasti internete.
Taip kur kas patogiau ieškoti reikalingo žodžio.
Žodynu naudotis nesunku.
Tačiau reikia išmokti.
Gestą žodyne galima rasti pagal žodį.
Jį dar galima rasti pagal plaštakos formą.
Arba pagal gesto rodymo vietą (pavyzdžiui, prie veido arba prie krūtinės).
Dar žodį galima rasti ir pagal plaštakos padėtį (pirštų sudėjimą ir delno padėtį), pagal lūpų
judesius.
Mantrimui patinka, kad gestą galima rasti pagal jo vartojimą sakiniuose.
Tokia paieška tinka būsimiems gestų kalbos vertėjams.
Gestų kalbos tyrinėtojų nėra daug.
Pastangų juos paruošti buvo.
Bet vėliau jie išėjo dirbti kitur.
Trūko susidomėjimo gestų kalba.
Mantrimo svajonė ‒ pradėti kaupti įvairius gestų kalbos tekstus.
Surinkti kurčiųjų vartojamą kalbą ir ištirti.
Tada tai panaudoti pildant žodyną.
