Jį įsteigė Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrija „Viltis“. Tai vienas iš nedaugelio centrų Vilniuje, kurie dirba ir vasarą.
Įstaiga teikia įvairias paslaugas žmonėms su negalia ir jų artimiesiems.
Už didžiąją dalį paslaugų moka valstybė.
Šiek tiek prisideda ir tėvai.
Šiuo metu centrą lanko dvidešimt suaugusių jaunuolių.
Dauguma dienos centro lankytojų turi sunkią arba labai sunkią negalią.
Andrius Šleivys yra dienos užimtumo centro vadovas.
Jis pasakoja apie centro veiklą.
Darbuotojai centre yra pastovūs.
Dauguma dirba ilgiau kaip kelis metus.
Centre dirba ir specialaus išsilavinimo neturintys žmonės.
Jie dirba socialinio darbuotojo padėjėjais. Svarbiausia noras dirbti su negalią turinčiais lankytojais.
Iš pradžių tai yra savanoriškas darbas.
Savaitę ar dvi naujas darbuotojas ateina po kelias valandas per dieną.
Kartais po pirmų dviejų ar trijų apsilankymų žmonės daugiau taip ir nebepasirodo. Darbo sutartis pasirašoma, jei būsimas darbuotojas centre jaučiasi patogiai ir neišsigąsta.
Svarbu išmokti bendrauti su negalią turinčiais žmonėmis kaip su sau lygiais. Jie yra tokie pat
kaip ir visi, tik ypatingi.
Jiems reikia daugiau dėmesio nei kitiems.
Pats darbas yra įdomus ir nenuobodus.
Kiekviena diena būna vis kitokia.
Centre dirba aštuoni socialiniai darbuotojai ir jų padėjėjai, užimtumo specialistas ir
psichologas.
Centre yra keturi užimtumo kabinetai, relaksacijos ir kineziterapijos salės.
Užimtumo kabinetuose vienu metu dirba po penkis ar šešis lankytojus.
Tokiai grupei skiriami du socialiniai darbuotojai.
Darbuotojai siūlo lankytojams kūrybines ir darbines veiklas.
Taip jie padeda lankytojams pasijusti visaverčiais visuomenės nariais.
Darbinė veikla ugdo savarankiškumą.
Moko buities darbų.
Lankytojai supažindinami su informacinėmis technologijomis.
Yra įvairių meninių veiklų.
Laisvalaikio veikla – tai diskotekos, renginiai, gimtadienių šventimas, žaidimai, kitų centrų
lankymas.
Viena iš mėgstamiausių lankytojų veiklų vadinasi socializacija.
Tai yra išvykos iš centro.
Per savaitę centro lankytojai kur nors išvažiuoja bent jau tris kartus.
Autobusėliai nėra dideli.
Tad vienu metu išvykti pavyksta tik penkiems ar šešiems centro lankytojams ir juos lydintiems
žmonėms.
Penktadieniais būna papildomas autobusas.
Todėl į išvykas važiuoja visi norintys. Lankytojai važiuoja į miesto parkus, muziejus, kavines, kino teatrus, prekybos centrus.
Vasarą daugelis centro lankytojų atostogauja.
Todėl jų sumažėja daugiau nei per pusę.
Liepos ir rugpjūčio mėnesių veiklos priklauso ir nuo oro.
Jei labai karšta, aktyvių užsiėmimų nebūna.
Tada dažniausiai siūlomos meninės veiklos, atsipalaidavimo mankšta.
Tiksliai nustatyti centro darbo laiką nėra lengva. Jis atsidaro dar prieš septintą valandą ryto.
O užsidaro, kai išeina paskutiniai lankytojai. Tai gali būti ir penkta, ir šešta, ir aštunta valanda vakaro.
Kartais tėvai negali pasitikti savo vaikų namie po darbo.
Todėl prašo centre su jais pabūti kiek ilgiau.
Seni lankytojai naujuosius priima šiltai ir draugiškai.
Dauguma jų jau pažįstami iš anksčiau.
Pavyzdžiui, iš mokyklų, kuriose mokėsi.
Arba iš įvairių susitikimų, apsilankymų kituose centruose, stovyklose ar šventėse.
Lankytojai, kaip ir darbuotojai, pastovūs.
Tik šiemet rudenį bus du nauji.
Kai atvyksta naujas žmogus, jam duodamas specialus klausimynas.
Taip darbuotojai išsiaiškina, ko jam reikia.
Paskui sudaromas planas. Pagal jį su žmogumi dirbama visus metus.
Net maži pasiekimai svarbūs.
Laikas pasiekti tikslą kartais pratęsiamas.
Centro darbuotojai visada atsižvelgia į pačių lankytojų norus.
Svarbu suvokti, kad su vienais pavyksta siekti tikslų, o su kitais ne.
