Vienų vaistų kaina yra kompensuojama, o kitų ‒ ne.
Kompensuojamiems vaistams taikomas lengvatinis 5 procentų pridėtinės vertės mokestis.
Visiems kitiems vaistams taikomas net 21 procento pridėtinės vertės mokestis.
Kaip ir toms prekėms, be kurių galima gyventi. Pavyzdžiui, kramtomajai gumai.
O brangiai kainuojantys vaistai dažnai būna vienintelis būdas pratęsti gyvenimą.
Austrija, Belgija, Olandija, Liuksemburgas, Suomija ir kitos šalys neapkrauna papildomais mokesčiais prekių, kurios yra gyvybiškai svarbios.
Netgi latviai vaistams taiko mažesnį nei įprastas pridėtinės vertės mokestį.
Todėl Seime pradėtas svarstyti Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pakeitimas.
Taip lengvatinis 5 procentų mokestis būtų taikomas nekompensuojamiems receptiniams vaistams, kurie kainuoja daugiau nei 300 eurų.
Eglė Mėlinauskienė yra Paramos ir labdaros fondo „Mamų unija“ direktorė.
Ji sakė, kad per mėnesį fondas padeda nupirkti vaistų keliems vėžiu sergantiems vaikams.
O toks įstatymo pakeitimas padėtų sutaupyti pinigų ir per metus nupirkti vaistų dar keliems vaikams.
Ieva Drėgvienė yra onkohematologinių ligonių bendrijos „Kraujas“ pirmininkė.
Ji papasakojo vienos pacientės istoriją.
Moteris prieš šešerius metus sužinojo, kad serga vėžiu.
Ji buvo gydoma ir pasveiko.
Tačiau šią vasarą liga atsinaujino.
Chemoterapija buvo nebeveiksminga.
Galėjo padėti tik Lietuvoje nekompensuojami vaistai.
Patys vaistai kainuoja 5000 eurų.
Bet vaistinėje už juos reikėjo mokėti jau 8500 eurų.
Toks didelis pabrangimas priklauso nuo taikomo 21 procento pridėtinės vertės mokesčio.
Nemažai ligonių tiek pinigų neturi.
Todėl negali įsigyti gyvybiškai būtinų vaistų.
