Mugės lankytojams parengė įvairesnių renginių. Mugėje savo siūtus žaislus pristato ir Robertas.
Jis turi negalią.
Roberto sukurtos lėlės traukia mugės lankytojų dėmesį.
Jo palapinė tarsi tikra lėlių karalystė.
Lėlės virsta iš lagaminų, draugiškai sėdi ant lentynėlių.
Tiek daug lėlių tikrai nė vienuose namuose nerasi.
Robertas šiemet paįvairino savo lėlių būrį.
Kad ir išrankiausias mugės lankytojas rastų patinkančią lėlę.
Robertas savo gyvenimą planuoja nuo vienų mugių iki kitų.
Nes mugės yra geriausia galimybė visuomenei parodyti savo kūrybą.
Vaikinas neskaičiuoja, kiek lėlių į mugę atvežė.
Pilną automobilį jų prikrovė.
O siuvo kartu su mama daugiau kaip mėnesį.
Roberto lėlės yra rankų darbo ir visos skirtingos.
Dviejų vienodų ant jo prekystalio tikrai nerasi.
Net jeigu jos pasiūtos pagal tą patį pavyzdį. Juk skiriasi audinio spalva, medžiagos.
Mugių lankytojai dažnai patys nurodo, kokių lėlių reikia.
Robertas stebisi, kad gana dažnai žmonės ieško raganų. Tačiau raganų Robertas nesiuva.
Jam labiau patinka šviesos veikėjai, geraširdžiai personažai.
Maloniai stebina ir kiti Roberto sumanymai.
Tarp jo lėlių galima atrasti ir tokių, kurios maloniai kvepia.
Tačiau ne tik Robertas pirkėjus stebina savo originaliomis lėlėmis. Kartais ir pirkėjų klausimai priverčia vaikiną suklusti.
Pavyzdžiui, kartą žmogus klausė ar Robertas neturi jūros arkliuko.
Robertui kūryba padeda išsivaduoti iš kasdienybės.
Pirmyn veda noras sukurti kažką naujo, įdomaus, nematyto.
Robertas mėgsta internete pasižvalgyti į kitų darbus.
Įdomių dalykų mokosi ir iš amerikiečių. Robertui svarbiausia yra pati idėja, o paskui jis ją perkuria.
Lėlininkas nori pradėti siūti krikšto lėles.
Ant jų užrašytų tikrąjį ir mažyliui suteiktą krikšto vardą.
Roberto mama nori pradėti siūti lėles pagal vaikų piešinius. Taip įamžinti jų vaikystės prisiminimai ilgai išliktų.
Robertas džiaugiasi, kad jo kuriamos lėlės tapo teatro aktorėmis.
Net kelios jo lėlės buvo panaudotos spektakliui.
Spektaklyje vaidino ir negalią turintys žmonės.
Žiūrovai pamatė gražų reginį.
Siūti lėles Robertas pradėjo baigęs filosofijos studijas.
Laisvai judėti varžanti negalia vaikiną lydi nuo vaikystės. Robertas ieškojo įvairių saviraiškos galimybių.
Jis sužinojo, kad valstybė neįgaliesiems padeda pradėti savarankišką verslą.
Nusprendė pabandyti.
Pasiryžę tokiam žingsniui žmonės turi būti kantrūs.
Procesas ilgas, jame daug sunkiai suvokiamų kliūčių. Kai įkūrė įmonę, Robertas gavo valstybės paramą.
Jis nusipirko reikalingą įrangą ir galvojo, kad reikės tik dirbti.
Tačiau tai netiesa, laukia ilgas procesas.
Daug laiko ir jėgų reikalauja įvairiausių dokumentų rengimas.
Valstybės skiriama parama yra paskatinimas imtis verslo.
Bet tai ne tokia rimta parama, kokios reikėtų.
Robertas svajoja įkurti socialinę įmonę.
Joje dirbtų žmonės su negalia.
