Jame renkasi intelekto negalią turintys žmonės.
Centro lankytojas Martynas Šimkus yra gabus.
Jis parašė savo eilėraščių knygą, kuri yra išleista.
Eilėraščius Martynas pradėjo rašyti dar paauglys.
Rašo ir dabar į sąsiuvinį, ne vieną jį yra prirašęs.
Jo eilėraščių knygelę sumanė išleisti mama.
Martynas mėgsta įvairius darbelius, lipdo iš molio.
Puodelius, vazeles puošia ornamentais.
Be to, jam labai patinka groti būgnais.
Bet labiausiai Martynui patinka drožinėti šaukštus.
Martynui domisi ir filosofija.
Jis kelia netikėtus filosofinius klausimus.
Šie klausimai susiję su gyvenimo prasme.
Martynas į centrą atėjo seniai, kai jis susikūrė.
Į centrą Martynas dabar važiuoja kaip į darbą.
O grįžęs į namus verda sriubas, dirba darže.
Mamytę aplanko, kartais pas ją pernakvoja.
Teatras Martynui patinka mažiau, nei kita veikla.
Bet teatre Martynas jaučiasi svarbus, reikalingas.
Atėjęs į teatrą Martynas nebuvo linkęs bendrauti.
Jis sėdėdavo ir tylėdavo, o paskui pradėjo klausinėti.
Martynui patinka vaidmenys, kurie labai aiškūs.
Jie atskleidžia Martyno jausmus, kurių jis nerodo.
Centre dirbantys žmonės nebemato žmonių negalios.
Kiekvienas centro lankytojas yra gabus, savitas.
Tik reikia jam padėti atskleisti savo talentus.
Centro lankytojai tarpusavyje gražiai sutaria.
Sulaukia ir svečių.
Visi gražiai bendrauja, domisi ir viskuo dalijasi.