Reikia keisti visuomenės ir kurčiųjų požiūrį į gestų kalbą

Gestų kalba kurtiesiems yra nepakeičiama.

Vilniaus kolegijos dėstytojas Andrius Barisevičius.<br>Ievos Juodeikienės nuotr.
Vilniaus kolegijos dėstytojas Andrius Barisevičius.<br>Ievos Juodeikienės nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Aš galiu

2016-12-17 08:00, atnaujinta 2018-02-09 22:07

Tačiau medicina tobulėja, atsiranda naujų galimybių.

Galima įsigyti puikius klausos aparatus.

Vis daugiau tėvų nori, kad jų vaikas girdėtų.

Tačiau negalima pamiršti kitų žmonių.

Kurie dėl kokių nors priežasčių negali girdėti.

Šių žmonių gyvenimą apsunkina daug dalykų.

Trūksta vertimo paslaugų, gestų kalba mažai informacijos.

Gestų kalba neįvertinta, nepripažinta ir užmiršta.

Lietuvių gestų kalba susiduria su sunkumais.

Kurtieji turėtų labiau didžiuotis savimi.

Šį pasididžiavimą reikia nuolat stiprinti.

Gestų kalba yra labai išraiškinga, graži kalba.

Todėl reikėtų populiarinti gestų kalbos poeziją, meną.

Dėl medicinos pažangos žmogus dažnai vėl gali girdėti.

Tačiau kurčių vaikų tėvai nežino daug informacijos.

Gimus kūdikiui su klausos negalia jie išsigąsta.

Nežino, kad vaikas gali mokytis dviejų kalbų.

Ir įprastos šnekamosios, ir gestų kalbos.

Mokėti dvi kalbas būtų labai naudinga.

Vaikai su klausos negalia galėtų susirasti daugiau draugų.

Jie bendrautų ir su tais, kurie kalba tik gestų kalba.

Būtina keisti ir visuomenės požiūrį į gestų kalbą.

Reikėtų pristatyti daug pasiekusius kurčiuosius.

Girdinčius vaikus mokyti pažinti kurčiuosius.

Reikia, kad girdintys vaikai galėtų mokytis gestų kalbos.

Reikia, kad žmonės galėtų dalyvauti kursuose.

Gestų kalbą studijuotų universitetuose.

Kiekvienos šalies gestų kalba yra skirtinga.

Todėl sukurta tarptautinė gestų kalba, kad būtų patogiau.

Ir skirtingų šalių kurtieji galėtų bendrauti laisvai.

Sunkiau, kai susitinka kurčias ir girdintis žmogus.

Tada į pagalbą skuba gestų kalbos vertėjai.

Vilniaus kolegija jau 10 metų rengia gestų kalbos vertėjus.

Tačiau vertimo paslaugų vis dar labai trūksta.

Didelės vertėjų darbo apkrovos turi įtakos kokybei.

Vertėjai privalo nuolat tobulėti, gerinti gestų kalbos žinias.

Jie kuo dažniau turi dalyvauti įvairiuose kursuose.

Gestų kalbos centrai turi teikti įvairias paslaugas.

Šiuo metu galima pasinaudoti tik vertimo paslauga.

Lietuva galėtų daryti taip, kaip daroma Anglijoje.

Ir pasiūlyti ne tik įprastą vertimą, bet ir kitus.

Gali būti vertimas kurčneregiams, vertimas žodžiu.

Galima surinkti tekstą raštu.

Anglijoje galima gauti kelias reikalingas paslaugas vienu metu.

Pavyzdžiui, gestų kalbos vertėjo ir garsų užrašytojo.

Tokia paslauga yra labai patogi studentams.

Kurtieji nespėja užsirašyti, ką sako gestų kalbos vertėjas.

Todėl vėliau gali pasinaudoti ta pačia užrašyta informacija.

Paslauga naudinga, ir jei žmogus nesupranta gesto.

Jis tiesiog gali pasitikslinti ir pasižiūrėti į surinktą tekstą.

Ne visiems žmonėms tinka įprastas vertimas.

Žmogui gali netikti ir gestų kalba, taigi jis gali rinktis kitokį vertimą.

Jam turėtų būti pasiūlytas vertimas žodžiu.

Tai toks vertimas, kai žodžiai tariami labai išraiškingai.

Taip verčiant iš lūpų judesių galima suprasti žodžius.

Kurčneregiams taip pat reikėtų tinkamo vertimo.

Anglijoje kurčneregiams siūlomas rankų vertimas.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.