Iš jų išėję žmonės dažnai nežino, kaip elgtis.
Jie visko bijo ir nepasitiki savimi.
Rūta Lukošaitytė papasakojo, kaip galima jiems padėti.
Ji yra įmonės „Rastis“ direktorė.
„Rastis“ moko žmones įveikti baimes.
Psichikos ligomis sergantys žmonės bijo ieškotis darbo.
Jie bijo kalbėtis su darbdaviais.
Bijo, kad darbdavys pasakys ką nors nemalonaus.
Jiems baisu, kad kiti žmonės gali jų nemėgti.
Dėl to jie net meta darbą.
„Rastis“ veikia jau aštuonerius metus.
Čia žmonės su psichikos negalia pasiruošia darbui.
Jie mokomi nebijoti.
Marija lankė „Rastis“ užsiėmimus.
Ji susirgo psichikos liga prieš dvejus metus.
Jai buvo labai sunku.
Marija kreipėsi Krizių centrą.
Vėliau ji lankėsi Vasaros ligoninės dienos stacionare.
Marijos mamai reikėjo operacijos.
Marija ėmė dėl jos labai jaudintis.
Tada mergina suprato, kad jai reikia gydymo.
Marija atsigulė į ligoninę Vasaros gatvėje.
Ją gydė psichiatras Laurynas Bukelskis.
Jis labai geras gydytojas.
Marija sveiko.
Po mėnesio ji grįžo namo.
Ji jautėsi geriau.
Bet visko bijojo.
Marijai padėjo šeima, vaikinas ir draugai.
Ji norėjo ką nors veikti.
Pradėjo lankyti „Rasties“ užsiėmimus.
Užsiėmimai vykdavo kasdien.
Jie prasidėdavo pusę devynių ir tęsdavosi iki pietų.
Reikėdavo keltis, eiti iš namų.
Iš pradžių reikėjo mokytis paprastų dalykų.
Išėjus iš ligoninės gali būti baisu eiti į dušą.
Kartais žmogus pamiršta, kad reikia praustis.
To reikėjo mokytis.
Marija bijojo išeiti iš namų, sėsti į autobusą ar troleibusą.
Bet žinojo, kad reikia.
Marija priprato prie svetimų žmonių.
Ji jau nebebijo.
Marija apsilankė Darbo biržoje.
Ten ji lankė paskaitas, kaip pasirengti darbo pokalbiui.
Vėliau Marija nuėjo į kitus „Rasties“ užsiėmimus.
Ji ten išbandė virėjos, siuvėjos, valytojos darbus.
Viskas sekėsi.
Labiausiai Marijai patiko keramika.
Visiems keramikos lankytojams patiko kurti.
Žavėjo pagarba kiekvienam žmogui.
Jie išsivirdavo kavos ir kalbėdavosi.
Kalbėtis su likimo draugais svarbu.
Galima kalbėtis apie savo ligą.
Aptarti vaistus, gydymą, gydytojus.
Kai esi tarp artimų žmonių ir užsiimi miela veikla, vaistų reikia mažiau.
Marija bandė ieškoti keramikos būrelio vadovės darbo.
Jai nepavyko.
Galbūt dėl to, kad visos būrelių vadovų vietos jau buvo užimtos.
Tada Marija padėjo draugei prekiauti Kalėdų mugėje.
Paskui ji susirado darbą parduotuvėje.
Marijai pirmąjį mėnesį nebuvo lengva.
Reikėjo bendrauti su naujais žmonėmis.
Bet ji apsiprato.
Darbas Marijai patinka.
Ji nori ten dirbti ilgiau.
„Rasties“ direktorė sako, kad įsidarbina ir kiti žmonės.
Jie dirba įvairius darbus.
Jie gali dirbti socialinių darbuotojų padėjėjais, virėjų padėjėjais, budinčiaisiais, valytojomis.
Pusė jų dirba ketverius, penkerius ir šešerius metus.
„Rasties“ direktorė džiaugiasi jų sėkme.
