Ji padeda neįgaliesiems gyventi savarankiškiau.
O jų artimiesiems leidžia dirbti arba pailsėti.
Šiais metais ši paslauga bus teikiama daugiau kaip 10 tūkstančių žmonių.
Tokį skaičių nurodo Neįgaliųjų reikalų departamentas.
Tačiau neįgaliųjų Lietuvoje yra daugiau.
Ar visi norintieji galės naudotis šia paslauga?
Ar ją teikiantiems žmonėms tinkamai sumokama?
Jolanta Šliužienė yra Neįgaliųjų reikalų departamento direktorės pavaduotoja.
Ji pasakoja apie asmeninio asistento paslaugą.
Ši paslauga leidžia neįgaliesiems gyventi namuose.
O ne globos įstaigose.
Ir gauti reikalingą pagalbą.
Departamento atstovai susitinka su neįgaliaisiais visoje Lietuvoje.
Ir tariasi, kaip reikėtų šią paslaugą gerinti.
Ką keisti ar tobulinti.
Gauta informacija padės sureguliuoti daug dalykų.
Padės nustatyti, kam reikalingas asmeninis asistentas.
Kokios paslaugos reikalingos.
Padės sutvarkyti jų teikimo ir apmokėjimo tvarką.
Pačių asmeninių asistentų mokymo reikalus.
Šiais metais asmeninio asistento paslaugai skirta daugiau kaip 1 milijonas 600 tūkstančių eurų.
Paslauga teikiama beveik visoje Lietuvoje.
Jos negauna tik Neringos neįgalieji.
Šiais metais daugiausia pagalbos gaus turintieji fizinę negalią.
Šiek tiek mažiau pagalbos bus teikiama neregiams ir silpnaregiams.
Dar mažiau jos sulauks turintieji klausos, intelekto ir psichikos sutrikimų.
Pinigų asmeninio asistento paslaugai apmokėti skiriama pagal pateiktų projektų skaičių.
Panevėžio apskrityje asmeninio asistento paslauga teikiama panašiai.
Kaip ir visoje Lietuvoje.
Ji numatyta 29 projektuose.
Iš 42 parengtų.
Šias paslaugas ketinama teikti 2871 neįgaliajam.
Dažniausiai teikiamos palydėjimo ar pavežėjimo paslaugos.
Asmeniniai asistentai padeda neįgaliesiems įsidarbinti.
Padeda spręsti buityje kylančias problemas.
Neregiams ir kurtiesiems padeda susirasti reikiamą informaciją.
Neįgaliuosius moko naudotis techninės pagalbos priemonėmis.
Taip pat asistentai tiesiog bendrauja su neįgaliaisiais.
Asmeninio asistento paslauga norėtų naudotis daugelis.
Bet apmokama per maža jų paslaugų dalis.
Sako Bronė Kaleinikovienė.
Ji yra Kupiškio rajono neįgaliųjų draugijos vadovė.
Paslauga žmonėms būtų reikalinga kasdien.
Bet ją neįgaliųjų organizacijos gali ją teikti tik kelias dienas per savaitę.
Ir nedideliam žmonių skaičiui.
Šis darbas nelengvas.
Asmeniniai asistentai teikia daugybę paslaugų.
Jie turi būti ir pagalbininkai, ir psichologai, ir vairuotojai.
Dažnai turi dirbti daugiau valandų negu numatyta.
Rokiškio neįgaliųjų draugijos pirmininkas yra Algis Veikšys.
Jis pasakoja apie šią paslaugą savo rajone.
Daugelis neįgaliųjų ja noriai naudojasi.
Bet teikiantieji paslaugas dažnai užtrunka ilgiau negu planuoja.
Kartais reikia senolį nuvežti pas gydytojus.
Ir parvežti atgal namo.
Vairuotojas gali užtrukti.
Net keliomis valandomis ilgiau negu planavo.
Paslaugų suteikiama daugiau negu apmokama.
Kartais projekte numatyta teikti paslaugą tik keliems žmonėms.
Bet pagalbos prašo daugiau žmonių.
Nes ji jiems reikalinga.
Pavyzdžiui, pavežti pas gydytojus į kitą miestą.
Panašiai pasakoja ir VšĮ Panevėžio ir Utenos regionų aklųjų centro
Kupiškio rajono filialo pirmininkė Kristina Malinauskienė.
Ji neatsisako padėti žmonėms.
Kurie prašo nueiti į parduotuvę ar vaistinę.
Nors jai už tai ne visada sumoka.
Ji dirba neatlygintinai.
Nes žmonėms reikia pagalbos.
Bet kuriuo paros metu.
Nevyriausybinių organizacijų atstovai ieško būdų padėti neįgaliesiems.
Lietuvos specialiosios kūrybos draugijos „Guboja“ Kupiškio skyrius pasitelkė savanorį.
Kuris padeda atlikti šiuos darbus.
Jis teikia paslaugas turintiesiems intelekto sutrikimų.
Taip pat žmonėms su kompleksine negalia ar turintiesiems didelių specialiųjų poreikių.
Nevyriausybinės neįgaliųjų organizacijos siūlo daugiau pinigų skirti pritaikyti aplinkai.
Kupiškio krašto žmonių su negalia sąjungos pirmininkas yra Gediminas Virbickas.
Jis pats juda neįgaliojo vežimėliu.
Jis tvirtina.
Kad pritaikyta aplinka neįgaliesiems leidžia būti savarankiškiems.
Jis pats anksčiau negalėdavo išeiti iš namų.
Kai pritaikė aplinką.
Jis nuvažiuoja į darbą ir grįžta pats.
Žmonės su judėjimo negalia tam pritaria.
Aplinkos nepavyktų pritaikyti tik neregiams.
Jiems pagalbos reikia įvairiose įstaigose.
Kita problema yra patys neįgaliųjų vežimėliai.
Valstybė kompensuoja tik pigius vežimėlius.
O už gerą vežimėlį reikia mokėti daug pinigų.
Ir ne visi neįgalieji gali juos įsigyti.
Bet skirtumas tarp gero ir prasto vežimėlio labai didelis.
Taip sako patys neįgalieji.
Su geru vežimėliu jiems judėti daug lengviau.
Ir jie gali būti daug savarankiškesni.
Neįgaliųjų reikalų departamento direktorės pavaduotoja J. Šliužienė pasakoja.
Kad ieškos galimybių geriau suprasti žmonių poreikius.
Juos patenkinti.
Ir tinkamai atlyginti už darbą.
Tam ir kalbasi su visos Lietuvos neįgaliųjų organizacijomis.
