Bažnyčiose lankosi mažai kurčiųjų.
Daugiau jų ateina per šventes.
Klausos negalią turinčio žmogaus išpažintis vyksta tyliai.
Kurčiasis su kunigu susirašinėja ant lapo.
Paskui lapas sudeginamas.
Ne visur mišios verčiamos į gestų kalbą.
Vilniuje jos verčiamos į gestų kalbą kas savaitę.
Tai daro dvi bažnyčios.
Šv. Mikalojaus bažnyčia ir Šv. Pranciškaus Asyžiečio (Bernardinų) bažnyčia.
Kurtieji tokiose mišiose gali melstis su visais.
Jiems yra verčiama visa Mišių eiga, išskyrus giesmes.
Evaldas Darulis yra Šv. Pranciškaus Asyžiečio (Bernardinų) bažnyčios klebonas.
Jis sako, kad gestų kalbą turėtų mokėti visi kunigai.
Jis bendrauja su gestų kalbos vertėjais.
Visi mielai padeda versti mišias.
Klebonas žada kurčiuosius pakviesti į vasaros stovyklą.
Kaune mišios kurtiesiems būna kas mėnesį.
Bet ateina labai mažai kurčiųjų.
Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje kurtieji neturi savo mišių.
Kurtieji retai prašo gestų kalbos vertėjų versti mišias.
Bet dažnai prašo gestų kalbos vertėjų dalyvauti ir versti vestuvėse ir kitose šeimos šventėse.
Kai kurie kurtieji net nenori verčiamų mišių.
Nes kiti žmones į juos žiūri.
Panevėžio Švč. Trejybės bažnyčioje mišiose būna ekranas.
Jame rodomi giesmių tekstai.
Taip visi gali sekti mišias.
Bažnyčia mielai priima gestų kalbos vertėjus.
Bet kurtieji turi parodyti tokį poreikį.