Nacionalinė dailės galerija yra Vilniuje.
Joje vyko diskusija.
Diskusijoje kalbėta apie tai.
Ar Lietuvos muziejai ir galerijos pritaikytos regėjimo negaliai.
Dažnai muziejai rengia akliesiems skirtas atskiras parodas.
Bet greitai jomis niekas nebesidomi.
Todėl jos panaikinamos.
Dabar Nacionalinėje dailės galerijoje veikia paroda pavadinimu „Blind date“.
Tai reiškia „aklas pasimatymas“.
Čia paveikslų kopijos pritaikytos liesti.
Jos rodomos bendroje erdvėje su visais paveikslais.
Tai puikus pritaikymas.
Nes dažnai parodos neįgaliesiems būna rengiamos atskirai.
Taip neįgalieji išskiriami.
O ši paroda domina ir matančius žmones.
Neįgalieji ir muziejai turi bendradarbiauti.
Ir išgirsti vieni kitų nuomonę.
Muziejai dažnai nenori rengti akliesiems pritaikytų parodų.
Nes tokios parodos mažai ką sudomina.
Aklųjų irgi apsilanko mažai.
Svarbu žmones sudominti menu.
Kaune yra „Muziejus neregiui“.
Jame yra skirtingų kūrinių.
Viską galima liesti.
Šis muziejus domina ir matančius žmones.
Į muziejų atvažiuoja moksleivių.
Jie bando įsivaizduoti.
Kaip pasaulį mato aklasis.
Užeina ir studentai.
Jie užsiriša akis ir vaikšto, liečia kūrinius.
Vilniuje yra Valdovų rūmai.
Juose taip pat mielai priimami neįgalieji.
Yra eksponatų kuriuos galima liesti.
Neįgaliesiems rengiami įvairūs užsiėmimai.
Diskusijoje kalbėta apie silpnaregius.
Jie dažnai pamirštami.
Silpnaregiai mato kitaip nei gerai matantis žmogus.
Todėl informaciją reikia pateikti ryškiomis raidėmis.
Ne visi nori taip informaciją rašyti.
Nes tokios raidės atrodo negražiai.
Kartais muziejų pritaikyti silpnaregiams nesudėtinga.
Pavyzdžiui.
Galima įrengti papildomą apšvietimą.
Ir jį įjungti lankantis silpnaregiams.
Reikia tik norėti.