Valdžia sprendžia.
Kokį donorystės modelį pasirinkti.
Donoras sergančiam žmogui paaukoja savo organą.
Dabar organų donoru Lietuvoje tampi savanorišku sutikimu.
Kai pasiimi donoro kortelę.
Bet po mirties artimieji gali nesutikti organų aukoti.
Siūlyta taikyti numanomo sutikimo modelį.
Tada visi žmonės būtų galimi donorai.
Bet jie vis tiek galėtų nesutikti.
Ir artimieji po mirties galėtų nesutikti aukoti organų.
Europoje veikia abu šie modeliai.
Vienos valstybės taiko numanomo sutikimo modelį.
Kitos valstybės taiko savanoriško sutikimo modelį.
Ispanijoje daroma daugiausia organų persodinimo operacijų.
Ši šalis taiko numanomo sutikimo modelį.
Ispanijoje skirta pinigų visuomenei šviesti.
Kinijoje organus imdavo iš mirties bausme nuteistų kalinių.
Dabar tai uždrausta daryti.
Žmonės ten dabar turi duoti sutikimą tapti donoru.
Irane savo inkstą galima net parduoti.
Šioje šalyje inkstų pardavimas yra teisėtas.
Valstybė skiria papildomų pinigų inksto pardavėjui.
Jungtinės Amerikos Valstijos labai skatina tapti donorais.
Šioje šalyje taikomas savanoriško sutikimo modelis.
Ir daug organizacijų skatina donorystę.
Kai Amerikoje donorui leidžia nemokėti tam tikrų mokesčių.
Ir kitaip skatina savo noru tapti donoru.
Brazilijoje seniau buvo numanomo sutikimo modelis.
Bet šalyje buvo daug gandų, kad organai bus paimti iš gyvų žmonių.
Dabar Brazilijoje veikia savanoriško sutikimo modelis.
Reikia nepamiršti, kad organų donorystė yra dovanojimas.
Donoras dovanoja kitam galimybę gyventi.
Valstybė turi skatinti žmones tapti donorais.