Bet pasveiko.
Dabar jis kovoja už vėžio ligonių teises.
Jis yra Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos prezidentas.
Ir aktyviai dirba daug kitų darbų.
Šarūnas susirgo mokydamasis dvyliktoje klasėje.
Gydytojai apie ligą pirmiau pasakė ne jam.
O jo mamai ir sesei.
Šarūnui tai nepatinka.
Nes šeima labai susijaudina ir puola į neviltį.
Šarūnas pats guodė savo šeimą.
Gydytojai šeimos nepadrąsino.
Dabar Šarūnas siekia.
Kad gydytojai ir pacientai daugiau bendrautų.
Ir žmogus gautų suprantamą informaciją apie ligą.
Šarūnui gydytis pasiūlė du būdus.
O jo sesuo atrado.
Kad Lietuvoje galima gydytis ir specialiais vaistais.
Gydytojai pasakė.
Kad jie labai brangūs.
Vis dėlto Šarūnas tuos vaistus gavo.
Ir sėkmingai pasveiko.
Šarūnas žinojo.
Kad ne visi ligoniai gauna šiuos brangius vaistus.
Tai jam atrodė kaip neteisybė.
Todėl Šarūnas internete paskelbė peticiją.
Peticija yra bendras prašymas valdžiai.
Ją pasirašė labai daug žmonių.
Šarūnas peticiją įteikė Seimui.
Peticijoje reikalavo šiuos vaistus skirti visiems.
Taip Šarūnas atkreipė valdžios dėmesį.
Dabar jau visi šiuo vėžiu sergantys gali gauti vaistus.
Dabar Šarūnas dalyvauja užsienio renginiuose.
Ir labai domisi vėžio klausimais.
Šarūnas kovoja.
Kad visi vėžio ligoniai gautų informacijos apie ligą.
Ir visą jiems būtiną pagalbą.