Ji buvo akla.
Ji dainavo liaudies ir kitas dainas.
Ji daug koncertuodavo.
Daug kas pamena jos dainas ir balsą.
Beatričė mirė prieš trisdešimt metų.
Bet jos draugai įkūrė jos vardo fondą.
Kad išsaugotų jos atminimą.
Beatričė gimė ir augo Ilguvos kaimo dvare.
Dabar dvaras apleistas.
Fondo nariai nori dvarą suremontuoti.
Kad jis vėl būtų kultūrinis centras.
Bet kol kas suremontuotas tik jo stogas.
Fondas negauna paramos dvarą suremontuoti.
Beatričės tėvai buvo bajorai.
Jų dvare vyko menininkų susitikimai, koncertai.
Beatričės labdaros ir paramos fondo nariai vyko į Lenkiją.
Ten pristatė Beatričės kūrybą.
Dainininkė įkvėpė muzikuoti daug aklųjų.
Vilniuje yra Beatričės Grincevičiūtės muziejus.
Jame vyksta mokomųjų programų.
Jos tinka įvairaus amžiaus vaikams ir suaugusiesiems.
Pavyzdžiui.
Pristatomas Brailio raštas.
Ir per visus pojūčius perteikiamos Beatričės dainos.
Muziejaus darbuotojai pristato Beatričės palikimą.
Neseniai lankė Vokietijoje gyvenančius lietuvius.
Dabar planuoja lankyti Latvijoje gyvenančius lietuvius.
Beatričė savo kūryba sujungia lietuvius.
Ir rodo akliesiems.
Kad galima gyventi visavertį gyvenimą.