Joje mokomi vaikai.
Jie specialiai mokomi matematikos.
Čia mokomi ir sutrikimų turintys vaikai.
Ten dirba psichologė Edita Azevičiūtė.
Edita sako.
Kad kiekvienas vaikas skirtingas.
Reikia rasti būdų mokyti kiekvieną.
Edita mokė berniuką Gytį.
Jis nemokėjo pamokoje būti ilgiau nei dešimt minučių.
Edita dažnai jam darydavo pertraukėles.
Taip Gytis išmoko būti pamokoje visą laiką.
Vilius visai nenorėjo eiti į pamokėles.
Jam Edita rodė laikrodukus.
Ir kaip to laiko pamokoje mažėja.
Dabar Vilnius jau išbūna pamokoje.
Ir nebebijo ateiti į akademiją.
Matematika yra labai abstraktus dalykas.
Matematiniai veiksmai yra neapčiuopiami.
Bet akademijoje tuos veiksmus pateikia per pojūčius.
Pasitelkia vaizdus ir žaidimus.
Taip vaikams viską lengviau suprasti.
Taip atsiskleidžia net nekalbantys vaikai.
Akademijoje vaikai įvertinami.
Užduotį atlikę gerai gauna šypsenėlę.
O blogai atlikę gauna ženklą „stop“.
Dienos pabaigoje viską suskaičiuoja.
Ir mato savo pažangą.
Akademijoje vaikai mokosi ne tik matematikos.
Čia mokosi lietuvių kalbos, šokių, socialinių įgūdžių.
Visada padeda mokytojo padėjėjai.
Vaikai mokosi atpažinti emocijas.
Pavyzdžiui.
Mokosi žiūrėti vieni kitiems į akis.
Ir atpažinti jausmus.
Tai padeda ir pamokose.
Vaikai išmoksta sekti mokytoją.
Psichologė sako.
Kad tokių vaikų tėvams reikia palaikymo.
Akademijoje jie susibūrė į grupę.
Čia dalijasi patirtimi ir išgyvenimais.