Jiems reikia išeiti iš namų.
Ir užsiimti mėgstama veikla.
Tai galima daryti užimtumo kambariuose.
Psichikos neįgalieji gali čia ateiti.
Šiais kambariais rūpinasi Pagalbos ir informacijos šeimai tarnyba.
Jos direktorė Algė Nariūnienė sako.
Kad užimtumo kambariai labai reikalingi.
Juose neįgalieji nesijaučia vieniši.
Čia jie gali pabendrauti ir užsiimti mėgstama veikla.
Čia galima gauti ir psichologo pagalbą.
Užimtumo kambariuose lankosi ne tik neįgalieji.
Čia ateina ir jų šeimos nariai.
Raseinių užimtumo kambarys dirba dvi valandas per dieną.
Jis dirba nuo devynių iki vienuolikos ryto.
Socialinė darbuotoja Jolanta Simanauskienė sako.
Kad psichikos negalia Lietuvoje nesulaukia pakankamo dėmesio.
Svarbu padėti ir visai šeimai.
Šeimos kartais nemoka padėti neįgaliam artimajam.
Ir dažnai nekreipia dėmesio į jo norus.
Užimtumo kambarių darbuotojai stebi lankytojų būklę.
Taip lengviau pastebėti ligos paūmėjimą.
Ir greičiau žmogui padėti.
Čia psichikos neįgalieji gali išsipasakoti.
Ir atrasti savo talentus.
Vieni gražiai piešia, siuvinėja.
Kiti kuria eilėraščius.
Čia galima ir pasportuoti.
Kambariuose dirba ir savanoriai.
Pavyzdžiui.
Raseiniuose ateina floristė.
Floristė yra gėlių specialistė.
Ji padeda kurti šventines dekoracijas.
Lankytojai kartu eina į miesto renginius.
Darbuotojai jiems padeda spręsti konfliktus.
Ir moko suvaldyti savo emocijas.
Socialinė darbuotoja sako.
Kad visi yra kaip šeima.
Jie labai susidraugavo.
Užimtumo kambarį lanko Dalia su broliu.
Jos brolis turi psichikos negalią.
Dalia čia geriau susipažino su brolio liga.
Dalia čia ėmė piešti.
Ji su broliu čia rado draugų.
Algė Nariūnienė sako.
Kad tokie kambariai turėtų dirbti ir savaitgaliais.
Nes žmonės nori dažniau išeiti iš namų.
Lankytojų sveikata ima gerėti.
Tai geriausias įvertinimas.
Užimtumo kambariai naudingi ir reikalingi.