Tai reiškia.
Kad jiems reikia pagalbos mokykloje.
Šie poreikiai nebūtinai susiję su negalia.
Negalios neturintys vaikai irgi turi tokių poreikių.
O neįgalūs vaikai nebūtinai turės specialiųjų poreikių.
Dažnai mokyklos nenori priimti tokio vaiko.
Tokius poreikius nustato Pedagoginė psichologinė tarnyba.
Kauno tarnybos direktorė Raimunda Žiulytė.
Ji sako.
Kad poreikiai nustatomi tėvų sutikimu.
Vertinimą atlieka daug specialistų.
Jie įvertina vaiko gebėjimą mokytis.
Specialistų išvada yra rekomendacija.
Tai tik pasiūlymas imtis nurodytos pagalbos.
Vaiko ugdymosi poreikiai vertinami pagal nustatytą tvarką.
Yra speciali metodika.
Atsižvelgia į vaiko poreikius.
Jeigu vaikas labai protiškai atsilikęs.
Įvertinimo atlikti neįmanoma.
Kartais tėvai nenori atlikti šio vertinimo.
Nes nepripažįsta vaiko problemų.
Arba bijo patyčių ir atskirties visam gyvenimui.
Psichologė Lina pasakoja.
Kad pirmoje klasėje buvo labai problemiškas vaikas.
Jo mama neigė vaiko problemas.
Galiausiai mokykla nusiuntė vaiką atlikti vertinimą.
Vaikas pripažintas protiškai atsilikusiu.
Jam teko mokytis specialiojoje mokykloje.
Tėvai kartais nusivilia vertinimą atliekančia tarnyba.
Pavyzdžiui.
Kad specialistai dirba netinkamoje aplinkoje.
Kuri vaikui kelia neigiamas emocijas.
Arba specialistai nemoka bendrauti su vaiku.
Mamai Ievai atrodo.
Kad tokius vaikus nori sukišti į specialiąsias mokyklas.
Jos vaikui norėjo įrašyti judesio sutrikimą.
Bet tokio sutrikimo jis neturi.
Mama Inga lankėsi specialiojoje mokykloje.
Ji jai pasirodė baisi.
Vaikai ten buvo palikti be priežiūros.
Tarnybos direktorė sako.
Kad nepatenkintų tėvų yra labai mažai.
Dažniausiai tėvai priima specialistų rekomendacijas.
Mūsų visuomenė dar nepriima kitokių vaikų.
Žmonės galvoja.
Kad specialiųjų ugdymosi poreikių turintis vaikas trukdo.
Ir atima mokytojo dėmesį.
Tarnybos išvada yra pagalba mokykloms.
Kad jos žinotų.
Kaip padėti tokiam vaikui mokytis su visais.
Kitokie vaikai neturi būti izoliuoti.