Juo siekė kuo daugiau paslaugų neįgaliesiems teikti namuose.
Tokia buvo ir laikinojo atokvėpio paslauga.
Tėvai galėjo saugiai palikti neįgalius vaikus.
Ir taip pailsėti ar patys pasigydyti.
Šią paslaugą teikė skirtingos organizacijos.
Pavyzdžiui.
Tauragėje ją teikė Socialinės globos namai.
Atokvėpiui buvo įkurtos specialios tarnybos.
Jose neįgalieji galėjo būti net kelias dienas.
Tai tėvams nieko nekainavo.
Visi tėvai tą laiką leido skirtingai.
Pavyzdžiui.
Laimė Žemaitė tą laiką gydėsi ligoninėje.
Jos neįgali dukra gyveno atokvėpio tarnyboje.
Ten dirbo pažįstama ir maloni socialinė darbuotoja.
Asta Toločkienė turi dvynes.
Viena jų turi kompleksinę negalią.
Palikusi dukrą tarnyboje Asta su kitais vaikais ilsėjosi prie jūros.
Moteris iš Pasvalio irgi turi neįgalų sūnų.
Dėl atokvėpio paslaugos su vyru galėjo pailsėti.
Tai buvo pirmas kartas per trisdešimt metų.
Pasvalio rajono sutrikusio intelekto centro „Viltis“ direktorė Marija Kunskienė sako.
Kad artimieji bijo nepažįstamiems palikti neįgalų vaiką.
Bet atokvėpio paslaugą teikia patyrusios socialinės darbuotojos.
Tėvai bijo.
Kad atokvėpio paslaugų nebeliks.
Bet neįgaliųjų ekspertė Lina Gulbinė sako.
Kad ši paslauga yra reikalinga.
Ji tikrai bus tęsiama.