Ji dirba Vilniaus universiteto Vaikų ligoninės Neonatologijos centre.
Ieva bendrauja su tėvais.
Kurių vaikams nustatyta negalia ar kiti sutrikimai.
Ieva sako.
Kad visi tėvai tikisi susilaukti sveiko naujagimio.
Todėl juos gali apimti baimė, bejėgiškumas.
Ir sutrikti šeimos santykiai.
Gydytojai nėra visagaliai.
Ir tėvams reikia susitaikyti su vaiko negalia.
Tada jiems padeda psichologė.
Ieva sako.
Kad visos šeimos skirtingos.
Ir padėti joms reikia skirtingai.
Išvien dirba visas ligoninės personalas.
Psichologė sako.
Kad ir neigiamos emocijos reikalingos.
Jos turi tam tikrą reikšmę.
Pavyzdžiui.
Nerimas parodo.
Kad aplinkoje vyksta nemalonūs dalykai.
Jei žmogus jaučiasi nemaloniai.
Jis turi ieškoti būdų sau padėti.
Jei žmogus nebegali ar nemoka susitvarkyti su savo emocijomis.
Jis turėtų kreiptis į psichologą pagalbos.
Tėvai turi ne tik padėti susirgusiam vaikui.
Tėvai irgi turi jaustis gerai.
Tai labai svarbu ir vaiko vystymuisi.
Ieva sako.
Kad artimieji irgi gali žmogui padėti.
Jie turėtų išklausyti.
Ir pabandyti suprasti sunkią artimojo situaciją.
Bet neprimesti savo nuomonės, nepatarinėti.
Ieva sako.
Kad ne visi neišnešioti ar su Dauno sindromu gimę vaikai bus neįgalūs.
Kiekvienas vaikas vystosi kitaip.
Ir gali užaugti gana savarankiškas, sveikas.
Svarbu kuo anksčiau vaiką lavinti ir jam padėti.
Kūdikystėje sparčiai vystosi vaiko smegenys.
Taigi tuo metu reikia daugiausia pagalbos.
Taip pat Ieva sako.
Kad negalia ar sutrikimas nėra pats žmogus.
Tai tik žmogaus dalis.
Negalia nenusako žmogaus asmenybės, vertybių.