Ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija vykdo projektą.
Jis skirtas išvengti smurto artimoje aplinkoje.
Vilniuje jam buvo skirtas seminaras.
Bendrijos vadovas Vaidotas Nikžentaitis sako.
Kad susirgus šeimos nariui šeimai kyla daug problemų.
Dėl to gali kilti smurtas.
Tokioms šeimoms reikia padėti.
Kartais smurtas būna fizinis.
Pavyzdžiui, kai žmogus atsisako gydytis, nenori gerti vaistų.
Pagalbos ir informacijos šeimai tarnybos direktorė Algė Nariūnienė sako.
Kas psichikos neįgalieji būna atstumti šeimos ir visuomenės.
Jų bijo ir nenori su jais bendrauti.
Nes neretai psichikos neįgalieji turi manijų ar mėgsta vagiliauti.
Agresija kyla ir vaistus sumaišius su alkoholiu.
Kartais prireikia ir policijos.
Profesorė Aistė Diržytė sako.
Kad pirmiausia reikia mokėti atpažinti smurtą.
Smurtas būna ne tik fizinis.
Smurtas yra ir tada.
Kai žmogų nuvertiname, tyčia jį įskaudiname.
Taip pat kai neleidžiame žmogui būti savarankiškam.
Ir viską jam draudžiame.
Smurtas yra ir atstumti žmogų.
Psichikos neįgaliesiems labai reikia įvertinimo, šilumos.
Jei tokį žmogų laikome niekam nereikalingu – smurtaujame.
Profesorė sako.
Kad su psichikos neįgaliaisiais reikia dirbti jautriai ir atsargiai.
Ir labai apgalvoti savo žodžius.
Kartais ir žvilgsnis gali įskaudinti, sukelti agresiją.
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovė Mintautė Jurkutė sako.
Kad daugiau smurto patiria moterys.
Nuo senų laikų vyrai viską valdydavo.
Todėl ir dabar niekas neskuba jų bausti už smurtą.
Kartais ir moterys slepia, nesisako skriaudžiamos.
Visuomenė turi nepritarti jokiam smurtui.
O valstybė turi padėti smurto aukoms.