Jie skirti akliesiems.
Kauno dramos teatras akluosius pakvietė į spektaklį „Balta drobulė“.
Kurtieji pamatė daugiau filmų su vertimu į gestų kalbą.
Kauno teatro darbuotoja Jolanta Garnytė-Jadkauskienė papasakojo apie spektaklius akliesiems.
Pirmąjį spektaklį suaugusiesiems jie parodė 2015 metais.
Truputį vėliau parodė spektaklį vaikams.
2016 metais Kauno teatras parodė spektaklį su vertimu į gestų kalbą.
Nuo to laiko spektakliai rodomi nuolat.
Teatras bendradarbiauja su Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga.
Taip pat su Kauno kurčiųjų organizacijomis ir Kauno gestų kalbos centru.
Į spektaklius ateina daug žiūrovų.
Žmonės atvyksta iš visos Lietuvos.
Spektaklius „Aš Moljeras“ ir „Balta drobulė“ žiūrėjo daugiau kaip du šimtai žmonių.
Spektaklis „Aš Moljeras“ parodytas du kartus.
Spektakliai kurtiesiems rodomi kartą per mėnesį.
Pirmąjį spektaklį į gestų kalbą vertė keturi vertėjai.
Reikėjo gero apšvietimo, kad žiūrovai galėtų matyti gestus.
Tai buvo per brangu.
Todėl dabar kurtieji veikėjų žodžius skaito ekranuose.
Televizija irgi turi laidų kurtiesiems.
Apie tai papasakojo Laura Niedzviegienė.
Reikia ne tik pinigų, bet ir noro.
Kitose šalyse tokių laidų daugiau.
Jose yra ir įstatymai, kiek laidų turi būti kurtiesiems.
Lietuvos televizija turi tik vieną filmą, kurį gali žiūrėti kurtieji.
Tai Žebriūno „Gražuolė“.
Kasmet vyksta „Nepatogaus kino“ festivalis.
Pernai jame buvo penki filmai kurtiesiems.
Šiemet festivalis jiems parodė jau dešimt filmų.
Seime bus svarstomi Lietuvos radijo ir televizijos įstatymo pakeitimai.
Lietuvos televizija turi būti pritaikoma akliesiems ir kurtiesiems.
Tokių laidų turi atsirasti vis daugiau.
Naujasis įstatymas turėjo įsigalioti nuo kitų metų sausio 1 dienos.
Dabar aišku, kad jo priimti nespės.
Seime kilo daug ginčų dėl pačios televizijos valdymo.
Todėl aklieji ir kurtieji mažiau rūpi.
Reikia tikėtis, kad jie nebus pamiršti.