Jos gyvenimas buvo sunkus.
Rūta sutiko apie jį papasakoti.
Abu jos tėvai turėjo psichikos sutrikimų.
Tėvas gydėsi, o motina ne.
Tėvai pykdavosi.
Kartą ji bandė apginti tėčio mušamą mamą.
Po to teko bėgti iš namų.
Žiemą Rūta pėsčiomis bandė nueiti pas močiutę į Širvintų rajoną.
Vienas geras žmogus pavėžėjo.
Kitą kartą ją tėvas labai išgąsdino.
Rūta tol klykė balkone, kol gelbėti atvažiavo policininkai.
Jos vaikystės svajonė buvo, kad tėvai išsiskirtų.
Bet taip nenutiko.
Iki septynerių metų Rūtą augino močiutė.
Močiutei ji dėkinga už viską.
Močiutė sakydavo, kad moteris turi būti graži ir linksma.
Rūtai jos pamokos labai padėjo.
Rūta mokyklą lankė Vilniuje.
Mokslai sekėsi neblogai.
Rūta pradėjo dirbti nuo dešimtos klasės.
Ji pynė laidotuvių vainikus ir prekiavo jais prie kapinių.
Dar prižiūrėjo vaikus.
Rūta ištekėjo labai anksti.
Tada jai buvo devyniolika metų.
Vyras už ją buvo dvidešimt trejais metais vyresnis.
Pirmojo sūnaus ji susilaukė būdama dvidešimties metų.
Rūtai buvo nustatyta pogimdyvinė depresija.
Tačiau paaiškėjo, kad depresija ji sirgo nuo vaikystės.
Rūta įstojo į Vilniaus kolegiją.
Ji ten mokėsi kurti gražią aplinką.
Tada įkūrė savo įmonę, kuri vertėsi aplinkos tvarkymu.
Jai puikiai sekėsi.
Rūtos įmonėje dirbo dvidešimt vienas žmogus.
Ji turėjo sodybą ant ežero kranto, prabangų automobilį.
Tuo metu Rūta dar augino šunis.
Ji važinėdavo su jais į šunų parodas visame pasaulyje.
Tai buvo labai brangus hobis.
Bet jis teikė daug džiaugsmo.
Rūtos pirmasis vyras buvo geras žmogus.
Tiesiog ėmė nebesutapti charakteriai.
Jie išsiskyrė gražiai, be pykčių.
Sūnus liko gyventi su tėvu.
Mamos santykiai su juo visada buvo šilti.
Jie artimai bendrauja iki šiol.
Po skyrybų Rūta susirado naują draugą.
Jie kartu pradėjo prekiauti automobiliais.
Kartą jis paėmė iš moters daug pinigų ir dingo.
Pinigų Rūtai nepavyko atgauti.
Rūta ištekėjo antrą kartą.
Su antruoju vyru Rolandu ji susipažino savo įmonėje.
Rūta norėjo išgelbėti jį nuo kalėjimo.
Rolandas labai gėrė.
Per dieną galėjo pragerti ir po penkis šimtus litų.
Vaišindavo ir kitus darbuotojus.
Rolandas buvo paleistas lygtinai.
Bet prisigėręs pamiršdavo žymėtis policijoje.
Todėl jam teko grįžti į kalėjimą.
Rūta vis tiek norėjo vyrą išgelbėti.
Pusantrų metų ji siuntė jam į kalėjimą pinigų.
Rolandas liko jai daug skolingas.
Grįžęs iš kalėjimo, vyras vėl gėrė ir smurtavo.
Rūtą jis sumušė iš karto po gimdymo.
Vyras ją griebdavo už plaukų ir trenkdavo į sieną.
Rūta norėjo skirtis, bet giminės nepalaikė.
Sakė Rūtai, kad ji viena prapuls.
Todėl Rūta kentėjo.
Paskui prisiminė mirusią močiutę.
Pagalvojo, kad močiutė pritartų skyryboms.
Močiutė visada norėjo, kad Rūta būtų laiminga.
Rūtai teko parduoti įmonę.
Ji prarado turtą.
Su sūnumi išsinuomojo butą.
Antrasis vyras labai norėjo globoti vaiką.
Bet dabar su sūnumi jis mažai būna.
Po skyrybų Rolandas susirado kitą moterį.
Su ja susilaukė dvynių.
Pirmajam sūnui jis alimentų nemoka.
Nors alimentai nėra dideli – 90 eurų.
Jau antrus metus jis jų nemoka visai.
Moters darbingumas dabar yra vos 50 procentų.
Rūta dirbo didelėje įmonėje.
Ten tvarkė aplinką, prižiūrėjo gėles.
Kai Rūta ilgesniam laikui pateko į ligoninę, darbdavys ją atleido.
Ji liko su skolomis už nuomojamą būstą.
Tačiau sužinojo apie apsaugoto būsto programą.
Tai jai padėjo.
Rūta stengiasi išgyventi.
Dabar ji prižiūri sodybas.
Dar lanko floristikos kursus.
Mokosi daryti gražias gėlių puokštes.
Į kursus ją pasiuntė Darbo birža.
Rūta jau turi sutartį su nauja įmone.
Ten ją priims dirbti.
Daryti puokštes jai patinka.
Bet Rūta labiau mėgsta dirbti lauke, tvarkyti aplinką.
Būdama gamtoje ji atsigauna.
Rūta padeda smurtą patyrusiomis moterims.
Ji privalo būti stipri.