Jis turi Aspergerio sindromą.
Tomas papasakojo, kaip išmoko pažinti pasaulį.
Autistai yra skirtingi.
Bet Tomo patirtis naudinga ir kitiems.
Tomas savo vaikystės neprisimena.
Apie ją jam pasakojo mama.
Darželyje Tomas dažnai trankydavo galvą į grindis.
Jis žaisdavo vienas.
Kalbėti Tomas pradėjo iš karto dviem kalbomis.
Bet kalbėjo neaiškiai.
Dabar Tomas laisvai kalba lietuviškai, rusiškai ir angliškai.
Kai Tomui buvo šešeri, gydytojai manė, kad jis turi šizotipinį sutrikimą.
Tomas kalbėdavo apie save kaip apie kitą žmogų.
Jis sakydavo:
„Čia ne aš padariau, o kitas Tomas.“
Taip jis sakydavo norėdamas išsisukti.
Kai Tomui buvo dvylika metų, jam nustatė Aspergerio sindromą.
Pirmą klasę Tomas lankė tik mėnesį.
Paskui pradėjo bėgti iš mokyklos.
Per pamokas jis slėpdavosi po suolu.
Jam būdavo baisu.
Tomas dėl to pateko į ligoninę.
Antroje klasėje jis pradėjo mokytis namie.
Mokytoja pas jį ateidavo.
Iki dvylikos metų Tomas nemokėjo rašyti.
Jis tik apvedžiodavo jau užrašytas raides.
Bet skaitė gerai.
Tomas ir dabar daug skaito.
Nuo penktos klasės berniukas vaikščiojo į mokyklą pas mokytojus.
Tomą mokytoja pasitikdavo ir nusivesdavo į kabinetą.
Autistai gyvena laikydamiesi griežtų taisyklių.
Mokykloje Tomui kildavo daug bėdų.
Iš jo kiti vaikai net tyčiodavosi.
Jį perkėlė į kitą mokyklą.
Jam ėmė sektis mokytis.
Paauglystėje Tomas nemokėjo bendrauti.
Tomui buvo sunku žiūrėti į akis kitam žmogui.
Tomas nepakęsdavo kitų žmonių prisilietimų.
Jam būdavo sunku apkabinti net mamą.
Prie to jis pratinosi pamažu.
Dabar jis bendrauja ramiai.
Tačiau jam to reikėjo mokytis.
Tomas nesuprasdavo, kada žmogus piktas, o kada jis linksmas.
Jis mokėsi tai suprasti iš knygų.
Tomas beveik neužuodžia ir nejaučia tikro skonio.
Jis nesupranta, kad valgo sugedusį maistą.
Tomas nejaučia sotumo.
Jis gali suvalgyti labai daug.
Todėl Tomas galvoja, ką ir kaip valgo.
Tomui labai nemalonu, kai ant rankų užtykšta klijų.
Tuomet jam pradeda drebėti rankos.
Jis ima blogiau matyti.
Jei garsų per daug, Tomas pasijunta tarsi įmestas į šaltą vandenį.
Kadaise nueiti iš namų iki mokyklos ir grįžti tuo pačiu keliu jam buvo tikras žygdarbis.
Jis dažnai pasiklysdavo.
Tomas pradėjo dažnai vaikščioti po miestą ir išmoko sukaupti dėmesį.
Jam labai padėjo fotografijos pamokos.
Kartą darbe buvo labai daug žmonių.
Tomui pasidarė neramu.
Jis pajuto stresą.
Garsai tapo vis garsesni.
Pasidarė sunku matyti.
Tomui norėjosi pabėgti.
Bet jis susikaupė ir dirbo toliau.
Tomas kišenėje nešiojasi kokį nors mažą daiktą.
Jį maigo, kai tik jaučia stresą.
Tomo bendradarbiai nežino, kad jis autistas.
Darbe jį laiko tik keistuoliu.