Varginančias procedūras nutraukė lemtingas skambutis
Kai sveikatos būklė buvo tokia, kad be kraujo valymo Audronė jau negalėjo gyventi, jai buvo pasiūlyta atlikti peritoninę dializę, kuri atliekama ne dializės centre. Pats žmogus gali ją atlikti namuose, savarankiškai. „Ir ne tik namuose – darbe taip pat per pietų pertrauką pasidarydavau, nes ją reikėdavo daryti keturis kartus per dieną“, – pasakoja moteris. Į kūną po pilvaplėve esančiu vamzdeliu reikėdavo sulašinti 1,5 litro specialaus skysčio, kuris ir valydavo kraują. Tą skystį reikėdavo pakeisti kas 6 valandas. „Varginantis dalykas – visad turi turėti skysčio, jei planuoji išvykti iš namų, negali nieko daryti neplanuotai. Bet tai nepalyginti geriau nei atlikti hemodializės procedūras – 3 kartus per savaitę, po 4 valandas gulėti prijungtai prie aparato. Peritoninė dializė – daug patogesnė. Ir svarbiausia – jokių adatų!“ – šypsosi pašnekovė.
Dializės – tai gyvybę palaikančios procedūros, kurios padeda sulaukti organo transplantacijos. „Nepagalvojau, kad man pasiseks taip greitai sulaukti organo transplantacijai – galvojau, kad kelerius metus teks laukti, – 13 metų senumo įvykius prisimena moteris. – Vos du mėnesius teko dializuotis – ir sulaukiau skambučio, kad yra donoras“, – prisimena Audronė. Paklausta, ar jaudinosi vykdama į ligoninę, ji sako – ne: „Žinojau, kad tai neišvengiamybė, buvau susitaikiusi, kad taip turi būti ir kad bus gerai. Kai po narkozės nubudau ir reanimacijos palatoje pamačiau operacinės apranga „pasipuošusį“ savo vyrą – buvau labai laiminga, kad viskas jau praėjo ir privalau sveikti“. Ir dabar Audronės vyras rūpestingai prižiūri žmoną, padeda, ir abu stengiasi gyventi visavertį gyvenimą.
Inkstas atkeliavo iš Vokietijos
„Lietuvoje atliekama daug inkstų transplantacijų – šiemet atlikta per 100, bet aš esu išskirtinė, – mirkteli Audronė. – Mano inkstas atkeliavo iš Vokietijos, reisiniu lėktuvu, nes mūsų šalis bendradarbiauja su užsienio valstybėmis, ir man tuo metu tikęs inkstas buvo pirmasis iš užsienio atkeliavęs donorinis organas“.
Audronė jaučiasi gerai, nors tenka pagulėti ligoninėje, pastiprinti sveikatą, bet ji juk nėra jokia išimtis – tūkstančiai žmonių gydosi ligoninėse. „Stengiuosi gyventi aktyviai, keliauti, aplankiau nemažai šalių, dar norėčiau aplankyti ir Naująją Zelandiją... – užsisvajoja Audronė. – Tikrai nemėgstu sėdėti užsidariusi namuose – štai ir šiandien einu į protmūšį – su bičiuliais linksmai praleisiu vakarą.“
Veikla „Gyvastyje“ – miela ir širdžiai, ir sielai
Audronė – aktyvi pacientų organizacijos „Gyvastis“ narė: „Man patinka susitikti likimo draugus, galiu pasidalinti su jais tuo, ką žinau pati, padėti patarimais ar ieškoti atsakymų į mums visiems rūpimus klausimus. Ši veikla man ypač miela – ir širdžiai, ir sielai.“
Metams keičiantis, gimsta naujų planų ateičiai. Na, o Kalėdos – šeimos šventė: „Vaikystėje visad važiuodavome į kaimą pas močiutę – susirinkdavo pulkas dėdžių, tetų, pusbrolių ir pusseserių... Smagu būdavo. Dabar su vyru per šventes būtinai aplankome artimuosius, žinoma, ir namus pasipuošiame. Šiemet labai džiaugiuosi mūsų pačių sukurta pušine Kalėdų egle, papuošta apelsinais“, – nusikvatoja Audronė Tutlienė ir išskuba į protmūšį.
