Teisė į darbą – svarbu
Visavertis žmonių su negalia gyvenimas neįmanomas be teisės į darbą. Tik dirbantis ir pragyvenimui užsidirbantis žmogus gali jautis visateisis bendruomenės narys. Tačiau praktika rodo: neįgaliesiems įsidarbinti vis dar nėra lengva – nemenka dalis „sveikosios“ visuomenės tebemano, kad žmonės su negalia turėtų gyventi ir dirbti atskirai, jiems specialiai skirtose vietose ir darbovietėse.
Ypač sudėtinga įsidarbinti žmonėms, turintiems psichikos negalią – jų ligai būdingi dažni ir ilgai trunkantys atkryčiai. Remiantis Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrijos duomenimis, šiuo metu dirba vos 1 proc. psichikos negalią turinčių žmonių. Siekiant sukurti daugiau darbo vietų žmonėms su negalia, 2003-iaisiais buvo priimtas sprendimas kurti socialines įmones. Jų šiuo metu Lietuvoje veikia daugiau nei šimtas, jose dirba daugiau kaip 5 tūkst. neįgaliųjų.
„Neįgalieji socialinėse įmonėse įdarbinami vadovaujantis Socialinių įmonių įstatymu. Juridiniam asmeniui, kuriam suteiktas socialinės ar neįgaliųjų socialinės įmonės statusas, įdarbinant žmones su negalia teikiama Socialinių įmonių įstatyme nustatyta valstybės pagalba subsidijų forma“, ‒ aiškina Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo rinkos skyriaus vyriausioji specialistė Kristina Ščerbickaitė.
Tačiau, kaip rodo praktika, socialinėse įmonėse mieliau įdarbinami lengvesnę ar vidutinę negalią turintys žmonės. Remiantis Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacija, socialinėse įmonėse šiuo metu daugiausia dirba vidutinę negalią turintys darbuotojai, neįgalieji, kuriems nustatytas 30–40 procentų darbingumo lygis ir vidutinių specialiųjų poreikių lygis. Turintieji sunkią negalią, ypač – psichikos, dažniausiai lieka už borto.
Subsidijos – nuo negalios sunkumo
Kad neįgalieji galėtų lengviau įsitraukti į visuomeninį gyvenimą, 2014‒2020 m. Europos Sąjungos struktūrinių investicijų laikotarpiu žadama didesnė parama jų integracijai į darbo rinką. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija patvirtino specialią priemonę „Parama neįgaliesiems socialinėse įmonėse“. Planuojama, kad iki 2023 metų į darbo rinką grįš arba integruosis pusšešto tūkstančio žmonių su negalia. Dirbantys arba įsidarbinantys socialinėse įmonėse neįgalieji galės pasinaudoti įdarbinimo rėmimu, kai darbdaviui subsidijuojama dalis darbo užmokesčio ir valstybinio socialinio draudimo įmokų.
„Projektas įgyvendinamas vadovaujantis Socialinių įmonių įstatymu. Remiantis juo, juridiniam asmeniui, siekiančiam įgyti neįgaliųjų socialinės įmonės statusą, taikomi reikalavimai įdarbinti ir sunkiausią negalią turinčius asmenis: darbuotojai, priklausantys neįgaliųjų tikslinei grupei, turi sudaryti ne mažiau kaip 50 procentų jos metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus. Neįgalieji, kuriems nustatytas sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis arba neviršijantis 40 proc. darbingumo lygis, arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, turi sudaryti ne mažiau kaip 40 proc. metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus“, ‒ sako K.Ščerbickaitė.
Subsidija darbo užmokesčiui diferencijuojama atsižvelgiant į neįgalumo, darbingumo ar specialiųjų poreikių lygį. Už kiekvieną sunkų neįgalumo lygį turintį neįgalų darbuotoją ar neįgalų darbuotoją, kuriam nustatytas neviršijantis 25 proc. darbingumo lygis arba didelių specialiųjų poreikių lygis, darbdaviui skiriama 75 proc. kompensacija. Už kiekvieną vidutinį neįgalumo lygį turintį neįgalų darbuotoją ar neįgalų darbuotoją, kuriam nustatytas 30–40 proc. darbingumo lygis arba vidutinių specialiųjų poreikių lygis, skiriama 70 proc. kompensacija.
Už kiekvieną lengvą neįgalumo lygį turintį neįgalų darbuotoją ar neįgalų darbuotoją, kuriam nustatytas 45–55 proc. darbingumo lygis arba nedidelių specialiųjų poreikių lygis, skiriama 60 proc. kompensacija.
„Subsidija apskaičiuojama procentais nuo kiekvienam socialinėje įmonėje dirbančiam tikslinei asmenų grupei priklausančiam darbuotojui tą mėnesį apskaičiuoto visų rūšių darbo užmokesčio. Tačiau ji neturi viršyti dviejų tą mėnesį galiojančios Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžių ir nuo šio darbo užmokesčio apskaičiuotų draudėjo privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokų sumos“, ‒ aiškina K.Ščerbickaitė.
Jos teigimu, pagal priemonę „Parama neįgaliesiems socialinėse įmonėse“, gali būti kompensuojamos ir asistento (gestų kalbos vertėjo) išlaidos, susijusios su pagalba, kuri yra būtina neįgaliajam atlikti darbo funkcijas.
Dėmesys – ir mokymams
Socialinės įmonės, gavusios Europos socialinio fondo paramą, turės galimybę išlaikyti neįgaliesiems priklausančias darbo vietas, didinti neįgaliųjų užimtumą ir plėsti veiklą, taip pat gauti subsidijas mokymams.
„Siekiant kompensuoti socialinių įmonių išlaidas tikslinėms asmenų grupėms priklausantiems darbuotojams mokyti, socialinėms ir neįgaliųjų socialinėms įmonėms gali būti skiriama subsidija. Mokymai turi būti skiriami socialinės įmonės veiklai, reikalingai darbuotojų kvalifikacijai kelti. Socialinė įmonė atsakinga už mokymo organizavimą. Gali būti mokoma socialinės įmonės patalpose, mokymo įstaigoje ar kitose tam tinkamose vietose“, ‒ kalba K.Ščerbickaitė.
Padės išsilaikyti darbovietėje
Pagalvota ir apie tai, kad neįgalieji ne tik įsidarbintų, bet ir kuo ilgiau išsilaikytų darbo vietoje. Kaip rodo praktika, tai žmonėms su negalia ypač aktualu. „Planuojama, kad, įgyvendinus projektą, apie 75 proc. socialiai pažeidžiamiausių asmenų bus išlaikytos darbo vietos, taip pat neįgaliųjų darbo funkcijoms atlikti bus suteikta asistento pagalba. Po projekto įgyvendinimo nauda tikslinėmis grupėms toliau bus sekama teisės aktų nustatyta tvarka. Pasibaigus projekto įgyvendinimo laikotarpiui, šiose įmonėse dirbantiems neįgaliųjų tikslinėms grupėms priklausantiems asmenims valstybės pagalba bus finansuojama valstybės biudžeto lėšomis“, ‒ aiškina K.Ščerbickaitė.
Priemonei įgyvendinti iki 2023 m. iš Europos socialinio fondo skirta daugiau nei 35 mln. eurų.
Būtina keisti įstatymus
Pasak Lietuvos socialinių įmonių asociacijos pirmininko, socialinės įmonės „Liregus“ vadovo Leono Kirkilovskio, finansinė parama įdarbinant neįgalųjį visada svarbi.
„Šiuo metu parama socialinėms įmonėms iš ES fondų sudaro 70 proc. visos gaunamos paramos. Tik apie 30 proc. reikalingų lėšų skiria valstybė“, ‒ kalba L.Kirkilovskis.
Anot jo, įmonėje „Liregus“ stengiamasi įdarbinti kuo daugiau sunkią negalią turinčių žmonių. Be regos neįgaliųjų, čia dirba ir turintieji psichikos negalią. Tačiau tam, kad visi socialinių įmonių vadovai būtų įpareigoti rinktis ne vien žmones, kuriems nustatyta lengviausia negalia, būtina keisti įstatymus.
„Kol įstatymuose numatyta, kad subsidijos skiriamos ir už įdarbintus lengvesnę negalią turinčius žmones, tol darbdaviai, norėdami patirti kuo mažiau nepatogumų, rinksis būtent juos. Jei prievolė teikti prioritetą sunkią ar vidutinę negalią turintiems žmonėms būtų numatyta įstatyme, jiems įsidarbinti būtų paprasčiau“, ‒ kalba L.Kirkilovskis.
Pasak jo, pastaruoju metu parengtos Socialinių įmonių įstatymo pataisos, kurios turėtų būti svarstomos Seimo rudens sesijoje, padėtų į darbo rinką integruoti daugiau sunkią negalią turinčių asmenų.
