Niekada nesakykite „ne“ psichikos ligoms...

Spalio 12-ąją Sveikatos apsaugos ministerijoje surengta spaudos konferencija „Psichikos liga – ar galima pasveikti?“ užbaigė nuo rugsėjo 10-osios iki spalio 10-osios skelbto Atviros psichiatrijos mėnesio renginius. Ta proga ministerijoje atidaryta fotografijų paroda, kur eksponuojamos renginių akimirkas užfiksavusios nuotraukos.

Spaudos konferenciją pradėjo sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė.<br>Linos Jakubauskienės nuotr.
Spaudos konferenciją pradėjo sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė.<br>Linos Jakubauskienės nuotr.
Atidaryta fotografijų paroda.<br>Linos Jakubauskienės nuotr.
Atidaryta fotografijų paroda.<br>Linos Jakubauskienės nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lina Jakubauskienė

Oct 14, 2015, 8:00 AM, atnaujinta Apr 10, 2018, 10:18 AM

Vyko visoje Lietuvoje

Atviros psichiatrijos mėnesį Psichikos sveikatos specialistai Vilniuje, Kaune, Šiauliuose ir kituose miestuose demonstravo, kaip šiuolaikiškai gydomi ligoniai, skaitė paskaitas, dalijosi patirtimi, kaip teikti pagalbą susirgusiesiems psichikos ligomis bei jų šeimų nariams.

„Svarbiausia šį mėnesį skelbta žinia – kad Lietuvoje psichiatrijos paslaugos veiksmingos ir atviros gyventojams. Svarbu nebijoti kreiptis, konsultuotis, kad liga būtų nedelsiant nustatyta ir gydoma laiku. Prie renginių entuziastingai prisijungė gydymo įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos, jų atstovai noriai dalijosi patirtimi, žiniomis, sudarė sąlygas išbandyti įvairias užimtumo veiklas, psichologinę ir socialinę pagalbą, teikiamą gydymo įstaigose. Per mėnesį įvyko gerokai daugiau renginių nei iš pradžių planuota. Pavyko sudominti žiniasklaidą: straipsniuose, laidose, interviu pristatytos mokslu grindžiamos žinios apie psichikos ligas ir jų gydymą. Tikimės, kad po šio mėnesio psichiatrija tapo šiek tiek suprantamesnė visuomenei“, ‒ sakė VšĮ „Psichikos sveikatos iniciatyva“ direktorė Nijolė Goštautaitė-Midttun, Atviros psichiatrijos mėnesio koordinatorė.

Žiniasklaidos dėmesiu renginiui džiaugėsi ir Sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė. Jos teigimu, informuoti visuomenę apie psichiatriją, psichikos ligas ypač svarbu. „Nevyriausybinių organizacijų iniciatyva plėtojamas dialogas demonstruoja psichiatrijos siekį būti atvira visuomenei, bendradarbiauti. Stengsimės, kad šis atvirumas išliktų“, ‒ kalbėjo ministrė.

Aktyviai prie Atviros psichiatrijos mėnesio renginių prisidėjo Lietuvos sveikatos mokslų universitetas. Dešimt dienų universiteto rezidentai anonimiškai konsultavo žmones, turinčius psichikos problemų ar susirūpinusius dėl artimųjų psichikos sveikatos.

„Psichikos sveikatą galima susikurti, išlaikyti, o ligas ‒ išgydyti ir grąžinti žmogų į visavertį gyvenimą. Psichikos sutrikimai nėra negrįžtamas procesas. Tačiau norėtųsi pabrėžti: psichikos sveikata kuriama ne gydymo įstaigose – ji kuriama ten, kur žmonės gyvena ‒ visuomenėje“, ‒ sakė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Psichiatrijos klinikos vadovė prof. Virginija Adomaitienė.

Pasak jos, svarbu, kad žmogus kreiptųsi pagalbos į specialistus, vos pastebėjęs pirmuosius sutrikimų požymius: kai tampa jautrus, įsitempęs, piktas, liūdnas, dirglus, kai jam sutrinka miegas. „Pirminės psichiatrijos priežiūros centrai pasirengę padėti žmonėms tada, kada jiems prireikia pagalbos. Kuo anksčiau bus pradėtas gydymas, tuo jo rezultatai bus geresni“, ‒ kalbėjo V.Adomaitienė.

Negydomos baigiasi negalia

Pasak specialistų, didžioji dalis psichikos ligų – pagydomos. Sunkiomis psichikos ligomis, kurios tęsiasi ilgus metus, suserga maždaug 1 proc. visų gyventojų. Tačiau visuomenėje tebėra gajus mitas, kad psichikos ligos – visam gyvenimui. Dalis žmonių vengia kreiptis į specialistus, negydomos ligos tampa lėtinėmis ir baigiasi negalios nustatymu.

Valstybinio psichikos sveikatos centro direktorės Onos Davidonienės teigimu, būtina apibrėžti, ko mūsų visuomenėje esama daugiau – psichikos sveikatos ar psichikos nesveikatos. „Brūkšnys tarp šių dviejų sąvokų tėra punktyrinis. Psichikos sveikatos problemų daugėja tiek Lietuvoje, tiek ir visame pasaulyje. Daugėja nerimo, depresijų, nuotaikos, miego, valgymo sutrikimų. Nustatyta, jog maždaug pusė žmonių bent kartą gyvenime susiduria su bent viena iš šių problemų“, ‒ kalbėjo O.Davidonienė.

Jos teigimu, keisti situaciją kiekvienas turėtų pradėti nuo savęs. „Visuomenėje turi būti mažiau pykčio, nepakantumo. Štai neseniai teko nagrinėti skundą, kurį pasirašė vieno namo gyventojai prieš psichikos liga sergantį kaimyną, vakarais garsiai besiklausantį muzikos. Rėžta iš peties: „Negi negalima uždaryti to žmogaus visam laikui?“ Tokios nuostatos šiurpina. Ar žmogus su psichikos negalia išties nusipelno bausmės iki gyvos galvos?“, ‒ retoriškai klausė psichiatrė.

Pasak jos, nederėtų kaltinti ir pulti žmonių vien todėl, kad jie elgiasi truputį kitaip nei visi. „Stenkimės ieškoti bendrų sąlyčio taškų. Juolab kad nė vienas iš mūsų nepasirašėm sutarties su likimu, nė vienas negalime būti tikras, kad nesusirgsime psichikos liga“, ‒ kalbėjo O.Davidonienė.

Problemų vis dar yra

Apie tai, su kokiomis problemomis susiduria žmonės su psichikos negalia kasdieniame gyvenime, kalbėjo VšĮ „Pagalbos ir informacijos šeimai“ vadovė Algė Nariūnienė.

„Į klausimą, kaip mūsų visuomenėje jaučiasi žmogus su psichikos negalia, galėčiau atsakyti vienareikšmiškai: dauguma jaučiasi blogai. Tai – dėl tam tikrų socialinių problemų, kurias suformuoja ir neigiamas visuomenės požiūris į turinčius psichikos negalią asmenis. Nemenką vaidmenį čia vaidina ir žiniasklaida“, ‒ sakė A.Nariūnienė. Jos teigimu, kuomet nusikaltimą padaro sveikas žmogus, apie tai žiniasklaidoje pasirodo vos viena kita žinutė. Jei nusikalsta psichikos negalią turintis žmogus, informacija pasipila tarsi iš gausybės rago. „Gali susidaryti įspūdis, kad žmonės su psichikos negalia nusikalsta ypač dažnai. Tačiau statistika rodo, jog tik du procentus nusikaltimų padaro turintieji psichikos negalią. Sveikųjų „sąskaitoje“ ‒ visa kita“, ‒ kalbėjo A.Nariūnienė.

Kalbėjusioji aptarė ir kitas problemas, su kuriomis susiduria psichikos negalią turintys asmenys: tai – ir greitieji kreditai, ir nedidelės pensijos, ir šeimos narių abejingumas.

„Sakoma, kad visos ligos – dėl meilės stokos. Tad norėčiau pabrėžti: mylėkime ir padėkime tiems, kuriems labiausiai reikia mūsų pagalbos. Keiskime požiūrį į žmones su psichikos negalia, nes nuo šitos ligos neapsaugotas nė vienas“, ‒ teigė A.Nariūnienė.

Žiedais pasipuošė Gyvybės medis

Pasak O.Davidonienės, jei Atviros psichiatrijos mėnuo padėjo visuomenei geriau suprasti turinčius psichikos negalią žmones, jo rengėjų tikslas pasiektas. „Svarbu, kad atvirumo atmosfera psichiatrijos srityje vyrautų ir toliau“, ‒ sakė O.Davidonienė.

Visą mėnesį per Lietuvą keliavo ir simbolinis Gyvybės medis. Kiekviename renginyje jis puošėsi naujais žiedais, ant kurių – mintys apie tai, kodėl verta rinktis gyvenimą. „Sveikata asocijuojasi su medžiu. Žiemą plikas medis atrodo viską praradęs. Tačiau ateina pavasaris, medis vėl sužaliuoja ir pražysta. Jei mūsų gyvenimą aplankė žiema, žinokime: visada po jos ateis pavasaris. Net ir užklupus bėdoms, laikykimės įsikibę žemės, kaip laikosi šaknimis įsikibęs medis. Ji visada suteikia jėgų gyventi toliau“, ‒ ragino O.Davidonienė.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.