Lietuvos aktyvios reabilitacijos asociacijos prezidentas Aleksandras Pacevičius pasakoja, kad slidinėjimu susidomėjo prieš porą metų, nuvykęs į treniruočių stovyklą neįgaliesiems Čekijoje. Kitą žiemą į Čekiją vyko jau 4 Lietuvos aktyvios reabilitacijos asociacijos (LARA) nariai. A.Pacevičius pasakoja, kad ten neįgaliesiems sudarytos geros sąlygos slidinėti. Čekai turi visą įrangą, kad ir rateliais judantieji galėtų išbandyti žiemos sportą, slidinėti nuo kalno ar net ruoštis žiemos parolimpinėms žaidynėms. „Lietuvoje yra unikali sniego arena, kurioje net ir vasarą galima slidinėti, čia atvažiuoja žmonės iš įvairių pasaulio šalių, tačiau neįgaliesiems nėra sudaryta galimybių ja naudotis“, – galvojo tada A.Pacevičius.
Monoslidę turi įsigijęs Lietuvos sporto universitetas. Čia ši įranga naudojama studentus supažindinant su neįgaliųjų sporto galimybėmis. Ją Aleksandras pristatė „Snow“ arenos darbuotojams, Druskininkų miesto savivaldybės merui ir išgirdo pažadą, kad neįgaliesiems reikalinga įranga bus nupirkta. Ir pažadą tesėjo. Šią įrangą jau išbandė LARA surengtos stovyklos dalyviai, taip pat ‒ patys druskininkiečiai. Kaip tai vyksta? Žmogus atsisėda į specialią kėdę, yra joje pririšamas ir leidžiasi nuo kalno monoslidę valdydamas 2 lazdomis su mažytėmis slidėmis galuose.
Vilnietė Anželika Molis pasakoja, kad pabandžiusi slidinėti su monoslide labai susidomėjo šia pramoga. „Prisiminiau vaikystę, kaip leidausi rogutėmis nuo kalno, kiek tada buvo džiaugsmo! Ir dabar tas pats jausmas“, – pasakoja mergina, kuriai paauglystėje teko atsisėsti į neįgaliojo vežimėlį. Ji jau 5 kartus važiavo į Druskininkus ir yra suplanavusi ten vykti dar kartą. „Tai dar viena galimybė išbandyti ką nors nauja, išeiti iš namų, smagiai praleisti laiką“, – sakė Anželika. Pasak jos, daug neįgaliųjų sėdi namuose, jiems kiekvienas naujas patyrimas yra labai svarbus. Mergina džiaugiasi, kad ir „Snow“ arenos aplinka tinkama – visur galima patekti, viskas pritaikyta, instruktoriai ir kiti darbuotojai labai malonūs. Tiesa, Anželika svajoja, kad būtų nupirkta dar viena slidė – tada galima būtų slidinėti kartu su drauge, nereikėtų laukti eilėje. O ir didelei rateliais judančiųjų kompanijai atvažiavus būtų smagiau. Anželika apgailestauja, kad Druskininkai toli. Jei būtų arčiau, dažniau ten nuvyktų. Slidinėjimas – ne vienintelis merginos pomėgis. Ji taip pat mielai išbando šaudymą iš lanko, nori dar išmokti šaudyti ir pneumatiniu pistoletu. Tik laiko viskam neužtenka, nes Anželika dirba ir mokosi.
Neįgaliųjų sveikatingumo ir sporto klubo „Alytupis“ vadovas Rolandas Baranauskas buvo neįgaliuosius sukvietęs į LARA surengtą stovyklą, kurios metu jie dalį laiko šaudė iš lanko, o kitą dalį praleido slidinėdami „Snow“ arenoje. Jis pasakoja, kad daugeliui neįgaliųjų tai buvo visiškai nauja patirtis, pats Rolandas čiuožinėjimą monoslide buvo matęs tik internete.
„Atsisėdę į vežimėlį žmonės dažnai mano, kad jiems gyvenime tikrai nebeteks leistis nuo kalno, o pasirodo, viskas įmanoma“, – sako R.Baranauskas. Jis pasakoja, kad nors iš pradžių daugeliui išbandžiusiųjų slidinėjimą buvo nedrąsu sėsti į monoslidę, ne vienas iš jų nekantravo tuoj pat leistis nuo didesnio kalno. R.Baranauskas sako, kad girdėjo tik teigiamus slidinėjusiųjų atsiliepimus. Jis taip pat pabrėžia, kad negalią turintiesiems kiekvienas sportas, kiekviena išbandyta sporto šaka yra svarbus pasiekimas. Valdyti monoslidę reikia įgusti, tenka pasimokyti laikyti pusiausvyrą, tačiau su šia įranga padedami instruktoriaus paslidinėti gali ir silpnas rankas turintieji.
A.Pacevičius sako, kad monoslidė gali būti pritaikyta įvairaus amžiaus judėjimo negalią turintiesiems, net ir vaikams ar didelio svorio žmonėms. Neįgaliesiems naudojimasis šia įranga „Snow arenoje“ nieko nekainuoja, o už bilietus jiems reikia mokėti tik pusę kainos. Arenoje veikiantys keltuvai taip pat pritaikyti monoslidėms.