Apie galimybes gauti antrinę teisinę pagalbą, apie lengvatas neįgaliesiems kalbamės su Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktore dr. Anželika Banevičiene.
Žmonės nemažai girdėję apie galimybę gauti nemokamą teisinę pagalbą, tačiau dažnai daug ko konkrečiai nežino. Pirmiausia gal galėtumėte pasakyti, kuo skiriasi pirminė teisinė pagalba nuo antrinės teisinės pagalbos?
Valstybės garantuojama teisinė pagalba, kurią finansuoja valstybė, susideda iš dviejų pagrindinių dalių – pirminės teisinės pagalbos ir antrinės teisinės pagalbos. Pirminę teisinę pagalbą organizuoja savivaldybės – kiekvienoje savivaldybėje dirba specialistai, kurie teikia pirminę teisinę pagalbą, t. y. nemokamai konsultuoja tos savivaldybės gyventojus teisiniais klausimais. Kiekvienas žmogus per metus gali gauti valandos trukmės konsultaciją kiekvienu rūpimu teisiniu klausimu.
Teisininkas patars, kur kreiptis atsidūrus vienoje ar kitoje situacijoje, kokie dokumentai reikalingi ir pan. Tačiau būna situacijų, kuomet neužtenka konsultacijos, kai asmuo savo problemą gali išspręsti tik teisme ir jam reikalinga advokato pagalba. Štai tuomet jau bus teikiama antrinė teisinė pagalba, dėl kurios reikia kreiptis į mūsų tarnybą. Prireikus antrinės teisinės pagalbos žmogui skiriamas advokatas, t. y. valstybė garantuoja advokato pagalbą teisminiame procese. Paskirtas advokatas padeda parengti teismui reikalingus dokumentus, užtikrina gynybą ar atstovavimą bylose. Advokatas taip pat atstovauja žmogaus interesams sprendžiant ginčą ne teisme.
Pagrindinė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos užduotis – sudaryti žmonėms sąlygas ginti savo interesus, siekti teisingumo ir tais atvejais, kai jo pajamos nedidelės, kada jis pats negali pasisamdyti advokato. Beje, labai dažnas atvejis, kai kreiptis dėl antrinės teisinės pagalbos pataria būtent pirminės teisinės pagalbos konsultaciją teikiantis specialistas, nes jis įvertina, kad išspręsti problemą galima tik teismo keliu. Tuomet jis žmogui padeda parašyti prašymą mūsų tarnybai, pasako, kokių dar reikia dokumentų, o dažnai net padeda žmogui išsiųsti tuos dokumentus. Todėl labai svarbu konsultuotis, išsiaiškinti, kaip spręsti problemą. Žinoma, žmonės dėl antrinės teisinės pagalbos gali ir tiesiogiai kreiptis į mūsų tarnybą.
Neseniai pradėjome teikti ir taikinamojo tarpininkavimo (mediacijos) paslaugas – vis dažniau žmonės išsprendžia savo ginčus ar nesutarimus susitardami geruoju, iki teismo. Čia jiems padeda mūsų paskirtas mediatorius.
Ar yra numatytos kokios nors lengvatos gauti teisinę pagalbą negalią turintiems žmonėms?
Valstybės garantuojama teisinė pagalba nemokamai teikiama žmonėms, gaunantiems nedideles pajamas. Tačiau numatyta daugybė atvejų, kai teikiant antrinę teisinę pagalbą nėra atsižvelgiama į asmens turimą turtą ir pajamas. Valstybės garantuojama teisinė pagalba taip pat teikiama asmenims, turintiems sunkų neįgalumą ar pripažintiems nedarbingais, taip pat senatvės pensininkams, kuriems nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis. Teisinę pagalbą gali gauti ir šių asmenų globėjai, kai pagalba reikalinga globotinio teisėms ir interesams atstovauti bei ginti, taip pat asmenys, išlaikomi stacionariose socialinės globos įstaigose. Kiekvienu konkrečiu atveju reikėtų konsultuotis su mūsų tarnybos specialistais, jie pasakytų, kaip galite ginti savo teises ir ar galite gauti advokato paslaugų nemokamai.
Gal galite įvardyti dėl kokių priežasčių į jūsų tarnybą dažniausiai kreipiasi negalią turintys asmenys?
Į mūsų tarnybą žmonės kreipiasi dėl pačių įvairiausių priežasčių – dėl dokumentų, susijusių su turto atidalijimu ir įteisinimu tvarkymo, dėl pensijų dydžio perskaičiavimo, dėl dokumentų senaties terminų atnaujinimo problemų sprendimo, dėl konfliktinių situacijų su kaimynais ar artimaisiais ir pan. Be to, dažnai teisinė pagalba teikiama, kai teismas turi patvirtinti pavardes ar kitus duomenis, kurie įvairiuose dokumentuose parašyti skirtingai. Tai ypač aktualu, kai sprendžiami dovanojimo ar palikimo, nuosavybės klausimai. Suteikiame antrinę teisinę pagalbą, kai nukentėjusieji siekia prisiteisti žalos atlyginimą, mūsų pagalbos dažnai prireikia, kai kyla ginčai dėl darbdavių savivalės, kai kreipiamasi dėl priverstinio žmogaus hospitalizavimo, dėl neveiksnumo nustatymo ir globėjo paskyrimo, dėl teismo sprendimo, kuriuo asmuo pripažintas neveiksniu, peržiūrėjimo ir neveiksnaus asmens pripažinimo veiksniu arba ribotai veiksniu bei daugeliu kitų atvejų.
Vyresnio amžiaus neįgalūs žmonės į mūsų tarnybą ėmė drąsiau kreiptis, kai jie nori prisiteisti išlaikymą iš į užsienį išvykusių savo vaikų ar artimųjų. Nemažai žmonių emigruoja, tačiau ne visi jų sąžiningai vykdo savo prievoles padėti seniems ar sunkiai sergantiems artimiesiems, manydami, kad užsienyje jie yra nepasiekiami. Tačiau taip jau nebėra. Galioja tarptautiniai dokumentai ir susitarimai, kuriais vadovaujantis kiekviena šalis, pasirašiusi tuos dokumentus, turi centrines institucijas, padedančias savo piliečiams prievolių išieškojimo srityje. Lietuvoje tai yra mūsų, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, ir Vaikų išlaikymo fondo administracija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Mūsų tarnyba rūpinasi suaugusių žmonių išlaikymo prievolių vykdymu, fondas – vaikų išlaikymo. Tad vyresni nei 21-ų metų asmenys, norintys prisiteisti išlaikymą iš užsienyje gyvenančių savo artimųjų, turi kreiptis būtent į mūsų tarnybą. Noriu pažymėti, kad pats asmuo tiesiogiai kreiptis į kitos šalies centrinę instituciją negali, jis turi kreiptis per mus. Beje, kreiptis į centrines įstaigas dėl išlaikymo prievolių išieškojimo gali absoliučiai visi gyventojai, neatsižvelgiant į jų pajamų ir turto dydį. Susitarimai dėl išlaikymo prievolių vykdymo išieškojimo yra tarp ES valstybių narių (išskyrus Daniją), Norvegijos, Ukrainos, Albanijos, Bosnijos ir Hercegovinos.
Žinoma, būna atvejų, kai ir Lietuvoje gyvenantys vaikai užmiršta savo tėvus ar artimuosius, kuriems reikia paramos. Tuomet dėl išlaikymo priteisimo reikia kreiptis į teismą. O bylinėtis, rengti teismui dokumentus gali padėti ir antrinės teisinės pagalbos tarnybos paskirtas advokatas, jeigu tokia pagalba priklauso.
Ar Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba gintų asmenis, patyrusius diskriminaciją dėl jų negalios (atleidus iš darbo, patyrus įžeidimą ir pan.)?
Visais atvejais, taip pat ir asmens diskriminavimo, jeigu žmogui reikia bylinėtis arba savo teises ginti teisme, jis gali kreiptis į mūsų tarnybą dėl nemokamų advokato paslaugų. Įvertinę, kad asmeniui priklauso gauti antrinę teisinę pagalbą, paskirsime advokatą. Svarbu, kad tai būtų pagrįsti prašymai ar reikalavimai. Išimtis yra bylos dėl garbės ir orumo įžeidimo, kuriose prašoma atlyginti tik moralinę žalą. Bylose dėl neturtinės žalos, susijusios su garbės ir orumo gynimu, kai nepatirta turtinė žala, antrinė teisinė pagalba neteikiama.
Ar sudėtinga kreipimosi į Valstybės garantuojamos pagalbos tarnybą procedūra? Ką daryti žmogui, jeigu jis gyvena ne didmiestyje, o kaime, nedideliame miestelyje?
Prireikus antrinės teisinės pagalbos tiesiog reikia pateikti mums prašymą, jį galima atsiųsti ir paštu. Jeigu reikia kokių papildomų dokumentų, susisiekiame. Turėdami prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą ir reikalingus dokumentus, atsakymą žmogui pateikiame per penkias darbo dienas.
Mūsų tarnybos specialistai įvertina, ar asmeniui priklauso nemokama teisinė pagalba. Jeigu pagalba nėra skiriama, atsakyme labai aiškiai įvardijame tokio sprendimo priežastis. Jeigu pagalba skiriama, priimame sprendimą ir paskiriame advokatą. Atsakymą siunčiame paštu, bet kuriuo žmogui patogiu adresu.
Žmonės antrinės teisinės pagalbos dabar gali kreiptis į bet kurį iš penkių mūsų tarnybos skyrių: Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ar Panevėžio. Galima užeiti, susisiekti telefonu pasikonsultuoti arba atsiųsti prašymą paštu. Kaip jau minėjau, parašyti prašymą mūsų tarnybai gali padėti savivaldybėje dirbantys pirminės teisinės pagalbos specialistai.
Dažnai tenka išgirsti, kad nemokama teisinė pagalba nepakankamai kokybiška, advokatai savo pareigas atlieka atmestinai. Ar galime tikėti, kad advokatas, kuriam žmogus nemoka, tinkamai atstovaus jo interesams? Manau, kad žmones labai klaidina, kai sako, jog teikiama teisinė pagalba ar advokato paslaugos nemokamos. Už jas nemoka tik asmuo, kuriam pagal numatytus įstatymus tokia pagalba priklauso. Tačiau tas bylinėjimosi, advokato paslaugų išlaidas padengia valstybė, advokatas gauna atlygį pagal patvirtintus įkainius.
Jeigu būna nesusipratimų ar nesutarimų su klientu, mes paprastai apie tai sužinome ir kiekvienu atveju labai operatyviai sprendžiame iškilusias problemas: keičiamas advokatas, prašoma Lietuvos advokatūros įvertinti advokato veiklą ir imtis priemonių dėl tolesnės jo veiklos. Antrine teisine pagalba pasinaudoję asmenys taip pat gali išsakyti savo nuomonę apie antrinės teisinės pagalbos paslaugų kokybę atsakydami į anoniminės anketos klausimus kiekviename tarnybos skyriuje.
Šiuo metu tarnyba sudariusi sutartis su 61 advokatu, kurie nuolat teikia valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, ir su 470 advokatų, kurie valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą teikia prireikus. Visų jų sąrašą galima rasti interneto svetainėje https://vilnius.teisinepagalba.lt arba mūsų tarnybos skyrių priimamuosiuose.
Skirdami advokatą pirmiausia atsižvelgiame, kur asmuo gyvena, kur vyks teismo procesai. Tačiau asmuo turi teisę ir pats pasirinkti bet kurį kitą advokatą, net ir tą, kuris nėra sudaręs sutarties su tarnyba dėl paslaugų teikimo. Tokiais atvejais būtina pristatyti tarnybai šio advokato sutikimą teikti tam žmogui pagalbą konkrečioje byloje, ir tarnyba sudarys sutartį su juo.
Labai svarbu, kad daugiau pasitikėtume vieni kitais, domėtumėmės savo teisėmis, daugiau konsultuotumės. Tam jums pravers mūsų tarnybos pagrindiniai kontaktai: Odminių g. 3, 01122 Vilnius, tel. 8 700 00 211, el. paštas teisinepagalba@vgtpt.lt.
Kalbėjosi Aurelija Babinskienė