Žmogaus teisių komisaras: neįgaliųjų teisėms – daugiau dėmesio

Europos Tarybos Žmogaus teisių komisaras Nilas Muižniekas, praėjusių metų pabaigoje apsilankęs Lietuvoje, parengė ataskaitą apie tai, kaip mūsų šalyje užtikrinamos moterų, vaikų ir neįgaliųjų teisės ir lygios galimybės. Komisaro teigimu, siekdama sukurti įtraukią visuomenę neįgaliesiems, Lietuva turėtų labiau pasistengti ir nedelsiant imtis konkrečių veiksmų.

Europos Tarybos Žmogaus teisių komisaras parengė ataskaitą apie tai, kaip Lietuvoje užtikrinamos moterų, vaikų ir neįgaliųjų teisės ir lygios galimybės.<br>123rf.com nuotr.
Europos Tarybos Žmogaus teisių komisaras parengė ataskaitą apie tai, kaip Lietuvoje užtikrinamos moterų, vaikų ir neįgaliųjų teisės ir lygios galimybės.<br>123rf.com nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Aurelija Babinskienė

Apr 21, 2017, 3:46 PM, atnaujinta Apr 10, 2018, 4:33 PM

Globos įstaigų turėtų nebelikti

Žmogaus teisių komisaro ataskaitoje pabrėžiama, kad Lietuvoje pernelyg daug negalią turinčių žmonių tebegyvena globos įstaigose, o tai lemia jų stigmatizaciją ir izoliaciją. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra 23 socialinės globos namai suaugusiesiems su negalia (juose gyvena beveik 5 tūkst. gyventojų) ir 4 globos namai vaikams bei jaunuoliams su negalia (juose gyvena 632 asmenys). N. Muižniekas atkreipė dėmesį, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija yra parengusi institucinės globos pertvarkos planą, kuriame numatyti ambicingi tikslai, tačiau pabrėžė, kad pertvarkos procesas vyksta pernelyg lėtai. Uždaromi vaikų globos namai, o į suaugusiesiems neįgaliesiems skirtas įstaigas vis dar siunčiama naujų gyventojų. Žmogaus teisių komisaro manymu, naujų, mažesnių, institucijų kūrimas nėra išeitis. JT Neįgaliųjų teisių konvencija numato, kad būtina užtikrinti savarankišką neįgaliųjų gyvenimą bendruomenėje. Valdžios institucijos raginamos imtis aktyvesnių žingsnių plėtojant bendruomenines paslaugas, kurios suteiktų tokią galimybę. Vienas iš būdų to pasiekti – asmeninio asistento paslaugos įteisinimas. Raginama numatyti labai konkrečias priemones, laiką ir strategijas, kaip tai bus padaryta. Žmogaus teisių komisaras pabrėžia, kad priimant sprendimus būtina įtraukti neįgaliųjų organizacijas. Visi sprendimai turėtų būti priimami atsižvelgiant į žmonių su negalia norą ir pasirinkimus.

Turėtų būti labiau paisoma psichikos negalią turinčiųjų teisių

Nemažai pastabų išsakyta ir dėl situacijos psichikos sveikatos srityje. Žmogaus teisių komisaro ataskaitoje teigiama, kad Psichikos sveikatos įstatymas asmenims, turintiems psichosocialinę negalią, numato tik medicininę pagalbą. Vis dar yra galimybė sergančiuosius psichikos ligomis priverstinai hospitalizuoti ir gydyti be teismo sprendimo, o psichiatrijos ligoninėse pasitaiko prievartos atvejų. Žmogaus teisių komisaro ataskaitoje pabrėžiama, kad Europos Žmogaus teisių teismas išaiškino, jog priverstinis gydymas turėtų būti naudojamas tik kaip išimtinė priemonė. Žmogaus teisių komisaras pasidžiaugė Lietuvoje vykstančia veiksnumo reforma, tačiau atkreipė dėmesį, kad netgi jai įsiteisėjus 60 asmenų buvo naujai nustatytas visiškas neveiksnumas, o 25 – neveiksnumas vienoje ar kitoje srityje. Komisaras ragina iki galo įgyvendinti šią reformą ir pereiti prie pagalbos priimant sprendimus. Turi būti užtikrinama, kad visais atvejais būtų atsižvelgiama į asmens, o ne į jo globėjo pasirinkimą, ypač kai sprendžiama dėl gyvenimo vietos. Žmogaus teisių komisaras pabrėžia, kad tol, kol žmonės yra globojami įstaigose, jiems turėtų būti užtikrinama galimybė ginti savo teises ir būti atstovaujamiems teisme taip kaip visiems kitiems asmenims.

Žmogaus teisių komisaras pabrėžė, kad Lietuva yra penktoje vietoje pagal savižudybių skaičių pasaulyje. Jis ragina valstybę imtis reikiamų priemonių siekiant sumažinti savižudybių skaičių šalyje. Pagalba šioje srityje yra labai fragmentuota, tam skiriama per mažai žmogiškųjų ir finansinių išteklių.

Neprieinamos paslaugos ir būstas

Žmogaus teisių komisaro pateiktoje ataskaitoje atkreipiamas dėmesys, kad neįgalieji patiria diskriminaciją daugelyje gyvenimo sričių. Ypač dažnai pažeidžiamos intelekto ir psichosocialinę negalią turinčiųjų teisės. Jie patiria didžiulę stigmą visuomenėje.

Neįgaliesiems visavertiškai dalyvauti visuomenės gyvenime trukdo tai, kad daugelis įstaigų ir paslaugų jiems neprieinamos. Sunkumų jie patiria ieškodami gyvenamojo būsto, naudodamiesi transporto, sveikatos sektoriaus paslaugomis, neturi galimybių gauti informacijos, mokytis kartu su visais. Žmogaus teisių komisaras, remdamasis Lietuvos neįgaliųjų forumo turimais duomenimis, teigia, kad apie 50 proc. viešųjų pastatų, tarp jų ir sveikatos bei ugdymo įstaigų, iki šiol neprieinami judėjimo negalią turintiesiems. Taip pat iki šiol patenkinama tik apie pusę būsto pritaikymo poreikių.

Žmogaus teisių komisaro teigimu, Lietuvoje dar per mažai neįgaliųjų dirba. Valstybė turėtų labiau remti dirbančiuosius atviroje darbo rinkoje. Tam trukdo ir iki šiol naudojamas terminas „nedarbingas“. Atsakingos institucijos turėtų imtis priemonių, kad būtų kuo mažiau segreguotų darbo vietų, ir plėsti galimybes neįgaliesiems dirbti atviroje darbo rinkoje.

Taip pat valstybė raginama užtikrinti, kad neįgalieji galėtų tinkamai naudotis sveikatos paslaugomis, gauti visą jiems reikalingą informaciją, siūloma daugiau lėšų skirti gyvenamųjų būstų, transporto ir viešųjų paslaugų prieinamumui.

Žmogaus teisių komisaras atkreipia dėmesį, kad dar pernelyg dažnai neįgalieji neturi galimybės balsuoti. Ši teisė neužtikrinama turintiesiems psichosocialinę negalią, o riboto judumo asmenys dažnai nedalyvauja rinkimuose dėl to, kad balsavimo vietos nėra pritaikytos. Komisaras pabrėžė, kad valstybė turėtų pasirūpinti neįgaliųjų galimybe balsuoti ir būti išrinktiems.

„Nors pastaraisiais metais pasiektas ryškus progresas ginant žmogaus teises, Lietuvos valdžios institucijos turi pašalinti likusius trūkumus, susijusius su moterų, vaikų ir neįgaliųjų teisių apsauga“, – sakė Europos Komisijos Žmogaus teisių komisaras Nilas Muižniekas, pristatydamas ataskaitą apie žmogaus teises mūsų šalyje.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.