Moteris pasakoja, kad lipti laiptais, ypač stačiais, vyrui sunku, nepatogu eiti akmenimis grįstu grindiniu, bet judėti ir lankytis įvairiuose renginiuose, muziejuose ir pilyse norisi. Deja, anot moters, didžioji dalis pastatų nepritaikyti judėjimo negalią turintiems žmonėms, statūs laiptai, nėra liftų.
Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos rūpinasi kultūros paveldo išsaugojimu. Deja, kartais norint pritaikyti pastatą žmonėms su negalia ir kartu išsaugoti jo autentiškumą kyla problemų, tad judėjimo negalią turintiems žmonėms ne visada užtikrinama galimybė patogiai lankytis kultūros objektuose. Komentuoja Kultūros paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė.
Kai paveldo objektai ‒ pastatai, dvarai ‒ tvarkomi kompleksiškai, pagal statybos įstatymą rengiamas statybos darbų techninis projektas, kartu įsigalioja ir reikalavimai, kad pastatai būtų pritaikyti žmonėms su judėjimo negalia. Tie patys reikalavimai galioja tiek bendrojo naudojimo objektams, tiek ir kultūros paveldo objektams, nors jie turi savo specifiką.
Kai šiuos objektus statė prieš kelis šimtus metų, tam tikru istoriniu laikotarpiu, tokių reikalavimų nebuvo. Dabar mes stengiamės išsaugoti paveldą, ieškome galimybių restauruoti šiuos objektus ir kartu sutvarkyti pastatus taip, kad būtų prieinami žmonėms, turintiems judėjimo negalią.
Tačiau būna taip, kad kultūros paveldo objektuose tam tikru laikotarpiu atliekami tik būtiniausi minimalūs pastato gelbėjimo darbai. Pavyzdžiui, restauruojamas kiauras stogas, o kitiems darbams lėšų nėra skirta, tuomet nėra galimybių spręsti, kaip vieną ar kitą kultūros objektą pritaikyti žmonėms su judėjimo negalia. Šiandien žmonėms, turintiems judėjimo negalią, jau pritaikyta nemažai objektų: Valdovų rūmai, istorinis pastatas Vilniuje, kuriame įsikūręs pinigų muziejus, Bistrampolio dvaras Panevėžio rajone, naujai sutvarkyti Tiškevičiaus rūmai Palangoje. Neseniai Šilutės mieste duris atvėrė dvaras, kuriame yra įrengtas vidinis liftas. Anksčiau liftai buvo įrengti Medininkų pilyje, Biržų pilyje ir Druskininkų muziejuje.
Pritaikyti visus paveldo objektus žmonėms su negalia reikia lėšų, bet ne jos yra pagrindinė problema. Jeigu ryžtamasi pastatą iš esmės rekonstruoti, teisės aktai, reglamentuojantys objektų pritaikymą žmonėms su negalia, yra privalomi. Tačiau viskas priklauso nuo požiūrio, geranoriškumo. Dalis mūsų visuomenės turėtų labiau atsižvelgti į žmonių su negalia poreikius.
Tarp paveldosaugininkų yra manančių, jog jeigu yra grėsmė vertingosioms pastato savybėms, geriausia išvis uždrausti bet kokią rekonstrukciją, kuri padėtų patekti į pastatą žmonėms su judėjimo negalia. Kultūros objektus pritaikant neįgaliesiems labai svarbus požiūris, projektą rengiančių architektų norai ir talentas. Daugelyje Vakarų šalių galime pamatyti, kad istorinio paveldo pastatai moderniai pritaikyti žmonėms su judėjimo negalia. Turime semtis žinių, šviesti žmones. Gera pradžia teikia didelę viltį.
