Štai kaip skambės įstatymo straipsnis (ištrauka) po pakeitimo: „Projektuojant, statant, rekonstruojant ar kapitališkai remontuojant pastatus (ĮSKAITANT atnaujinamus (modernizuojamus) daugiabučius namus) ir inžinerinius statinius, būtina juos pritaikyti specialiesiems neįgaliųjų poreikiams, vadovaujantis Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymu...“
Ar ne per skubotai keičiamas įstatymas?
Atsižvelgdamas į tai, kad kuo sudėtingesni siūlomi įstatymų pakeitimai, tuo tie pakeitimai sunkiau priimami, prof. S.Brundza Statybos įstatyme pasiūlė pakeisti tik vieną žodį – žodį „išskyrus“ pakeitė žodis „įskaitant.“ „Renovacija – palankiausias metas pritaikyti renovuojamus namus negalią turintiems žmonėms, o įstatyme parašyta „išskyrus“. Statybos įstatymą keičiame minimaliai, vieną žodį kitu, visos formuluotės lieka tos pačios“, – aiškina Seimo narys. Net ir po tokio minimalaus pakeitimo įstatymas (jei bus priimtas) įgaus naujų prasmių, kurios iš anksto sutrikdė bent dalį Lietuvos gyventojų – santykinai sveiki renovuotinų daugiabučių namų savininkai piktinasi, kad padidės jų asmeninės išlaidos – sveikiesiems esą tų specialių pritaikymų nereikia. O negalią turintys žmonės jaudinasi, kad vėl šnekama tik apie jų socialinę grupę. Tarsi nebūtų sveikų gyventojų, kurie mielai naudotųsi įrengtais daugiabučių namų patogumais.
Bronis Ropė: „Nevalia daryti prievolės“
Didelė tikimybė, kad prof. S.Brundzos siūlomas minimalus įstatymo pakeitimas neilgai trukus bus primtas, o tai reiškia, kad daugiabučių namų savininkai – tiek sveiki, tiek negalią turintieji, bet socialiai neremtini – turės susitaikyti su faktu, kad jiems renovacijos kaštai išaugs. Ar tai teisinga? „Renovacija Lietuvoje vykdoma ne už valdžios, o už gyventojų pinigus. ES pinigais dengiama tik 40 proc. išlaidų, vėliau bus dar mažiau. ES pinigai gali būti naudojami tik energetiniam pastatų efektyvumui didinti. Todėl sprendimą renovuoti būstą, ar ne, priims patys gyventojai, reikia daugumos sutikimo“, – paaiškina europarlamentaras Bronis Ropė. „Valdžia gali rekomenduoti pagalvoti apie savo senatvę, kaimynus, bet šiuo atveju nevalia daryti prievolės. Savo pinigais žmonės disponuoja patys.“ Būdamas Ignalinos meras, B. Ropė sukūrė pirmą lietuvišką sėkmingos, gyventojams priimtinos renovacijos modelį.
Dalį išlaidų galbūt dengs valstybė
Pasak Ramūno Šveikausko, Aplinkos ministerijos Statybos ir būsto departamento Būsto skyriaus vedėjo, nustatant reikalavimą reikia galvoti ir apie tai, kaip bent kiek sumažinti tas papildomas išlaidas, kurias patirs daugiabučiuose gyvenantys butų savininkai. Pakeitus Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą ir jos priedą, kuriuo nustatyta tokių namų modernizavimo specialieji techniniai reikalavimai, papildžius valstybės remiamų Renovacijos priemonių sąrašą nustatyta, kad rengiant projektus, kai yra techninės galimybės, turi būti numatyta įrengti pandusus, kad žmonės su negalia galėtų patekti į pastatą; keičiant seną liftą nauju, turi būti sudarytos sąlygos pritaikyti negalią turintiesiems ir patį liftą, ir priėjimą prie jo.
Šie darbai priskirti prie energinį efektyvumą didinančių priemonių. „Žinoma, prie laiptų durų lauke pastatytas pandusas energijos netaupo, o jo įrengimas sukelia papildomų išlaidų daugiabučių namų savininkams. Pagal įstatymus, valstybės parama energiniam efektyvumui didinti teikiama pagal priemones, kurias nustato Vyriausybė. Šiuo atveju prie tokių priemonių, esant tam tikroms sąlygoms, yra priskiriamas ir namo pritaikymas specialiesiems poreikiams“, – teigia R. Šveikauskas. Ar turėtų būti daugiabučių namų pritaikymai finansuojami iš ES struktūrinių fondų paramos lėšų, matyt, jau kitas klausimas. Tačiau šiandien tokius projektus finansuoja valstybė iš biudžeto lėšų ‒ kaip paramą.
Nėra techninių galimybių, nebus ir paramos
O kada renovuojant daugiabučius valstybės parama įrengti specialius pritaikymus, atitinkančius žmonių su negalia poreikius, yra neteikiama? Namo renovacijos projekte tokie pritaikymai turi būti numatyti, jei tik techniškai įmanoma juos įrengti. Pavyzdžiui, prie kai kurių sovietmečio namų Vilniaus miesto Karoliniškių, Lazdynų mikrorajonuose įrengti išorinius pandusus vargu ar pavyktų: įėjimai yra aukštai, reikia pakilti stačiais laiptais. Prie namų driekiasi siauri šaligatviai ir čia pat – važiuojamoji kelio dalis arba automobilių stovėjimo aikštelės. Įrengus pandusą prie tokio namo, jis būtų per status, todėl juo būtų sunku arba neįmanoma naudotis.
Pasak R.Šveikausko, jei Statybos įstatyme bus įrašyta, kad pritaikymai privalo būti padaryti, kai namas yra modernizuojamas, bet nebus techninių galimybių šimtu procentų tai įgyvendinti, Statybos leidimai tokiems namams modernizuoti nebus išduodami. Vykdyti renovaciją gali atsisakyti ir patys gyventojai, jei jiems bus labai brangu ir todėl nepatrauklu. Gali būti, kad tokie namai tiesiog nebebus renovuojami. Bus tvarkomi atskirais darbais, bet ne pagal kokias nors remtinas programas. Tuomet daugiabučių namų savininkai negalės tikėtis valstybės paramos.
Statybos įstatymo formuluotė galėtų būti lankstesnė
R.Šveikausko nuomone, keičiamo įstatymo formuluotė galėtų būti lankstesnė. Kaip išeitis būtų universalaus dizaino principų įteisinimas. Anksčiau ar vėliau namai, būstai ir visa aplinka turės būti pritaikyti įvairaus amžiaus ir įvairių fizinių pajėgumų žmonėms. Specialiųjų poreikių gali turėti ne tik žmonės su negalia. Pasak B.Ropės, universalaus dizaino principai – tai europietiškas viešųjų erdvių, pastatų, prieigų pertvarkymas, kad būtų patogu naudotis senjorui su sunkiu krepšiu ant ratukų, mamai su kūdikiu vežimėlyje, lagaminus velkančiam turistui, dviratį stumiančiai paauglei ar negalią turinčiam žmogui, judančiam vežimėliu.
„Būtina įtraukti žmones į projektavimą, planavimą, skatinama kreipti dėmesį į nepatogumus, išsiaiškinti gyventojų poreikius ir ateities tendencijas. Renovacija, įtaukiant daug žmonių, ‒ tai galimybė lietuviams susipažinti su geriausiais pasaulio pasiekimais universalaus dizaino srityje. Daugiabučių bendrijų savininkams, savivaldybių vadovams, statybų ir projektavimo įmonėms reikia daugiau informacijos apie tokius sprendimus ir jų naudą“, – sako B.Ropė.
Europarlamentaro žiniomis, toliausiai šioje srityje yra pažengusios Skandinavijos šalys. Pavyzdžiui, norvegai, vadovaudamiesi universalaus dizaino veiksmų planu, sėkmingai projektuoja aplinką, pastatus ir prieigas, transporto sistemą bei informacines technologijas visiems.