Taromatai – neįgaliesiems sunkiai įveikiama naujovė

Iniciatyvos keisti situaciją ėmėsi Lietuvos žmonių su negalia sąjunga (LŽNS). Ji kreipėsi į Aplinkos ministeriją bei Neįgaliųjų reikalų departamentą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, ragindama užtikrinti taromatų prieinamumą neįgaliesiems. Pasak LŽNS prezidentės Rasos Kavaliauskaitės, neįgalieji taip pat nori tausoti gamtą, būti atsakingi Lietuvos piliečiai, tačiau tam nesudarytos sąlygos. Be to, kaip ir visiems kitiems, žmonėms su negalia taip pat turi būti užtikrinta galimybė susigrąžinti užstatą už pakuotes.

R. Kavaliauskaitė pabrėžia, kad kuriant vienkartinių pakuočių užstato sistemą buvo tikimasi, kad ja sėkmingai naudosis visi šalies gyventojai, tačiau žmonės su specialiaisiais poreikiais buvo pamiršti.

Tokios išvados padarytos ne tik išklausius iki šiol į LŽNS besikreipiančius neįgaliuosius, bet ir atlikus specialų tyrimą – asociacijos atstovės aplankė nemažai prekybos vietų, kuriose įsipareigota priimti tuščias pakuotes, pačios išbandė, ar neįgaliojo vežimėliu judantis žmogus gali savarankiškai pasinaudoti naujosiomis paslaugomis.

Siekdama kuo greitesnių pokyčių LŽNS inicijavo susitikimus su prekybos tinklų bei taromatus jiems užsakiusios VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ atstovais, ieškojo sutarimo, kaip pakeisti situaciją.

Vykdami į didžiuosius prekybos centrus panaudotas pakuotes neįgalieji palieka namuose. Ypač ketindami apsipirkti neįprastoje vietoje, kur rečiau lankosi. Priežastis labai paprasta – taromato paieškos dažnai primena slėpynes. O tam reikia ir laiko, ir kantrybės. Nors ant parduotuvių durų gausu įvairių reklamų, informacijos, kur ieškoti taromato, ir su žiburiu nerasi.

Tuo įsitikino ir taromatų prieinamumo neįgaliesiems tyrimą atlikusios LŽNS atstovės Ginta Žemaitaitytė ir Jurgita Masiulionytė. Taromatų paieškas jos pradėdavo prekybos centro informacijoje. Tačiau ir gavus žodinius nurodymus, kur jų ieškoti, ne visada iš karto pavykdavo rasti. Juolab judant neįgaliojo vežimėliu.

Susitikimuose su LŽNS dalyvavę prekybos tinklų atstovai sutiko, kad gyventojams informuoti reikia skirti daugiau dėmesio. Link taromatų nukreipiantys ženklai, informaciniai plakatai ar tiesiog nedideli informaciniai skelbimai, kuriuose būtų nurodyta, kur kreiptis kilus keblumų, turėtų atsirasti netrukus. Beje, ant kai kurių prekybos tinklo „Iki“ parduotuvių durų tokias nuorodas jau teko matyti. Kainavo nedaug, o pirkėjų nepasitenkinimo tikrai sumažėjo.

Dviejose požeminėse aikštelėse (Vilniuje esančiame prekybos ir laisvalaikio centre „Panorama“ ir pakeliui į Pilaitės mikrorajoną įsikūrusioje „Prismoje“) apsilankiusios LŽNS atstovės įsitikino, kad čia įrengtos taros supirktuvės yra labai nesaugios.

Taromatai požeminėse automobilių stovėjimo aikštelėse įrengti ne arčiau liftų, išėjimo vietų, kur yra pažymėtos neįgaliųjų automobiliams skirtos vietos, o aikštelės gilumoje, į kurią iš palikto automobilio nuvažiuoti nėra lengva. Nors pasak J. Masiulionytės, „Panoramos“ aikštelėje esantis taromatas yra prieinamas rateliais judančiam žmogui (nėra jokių laiptų, nesunkiai galima patekti į gana erdvų laikinojo statinio vidų), netgi labiau pasistengus galima pačiam įmesti pakuotę į jai skirtą angą, tačiau vien rasti taromatą – didžiulis iššūkis.

„Prismos“ požeminėje automobilių aikštelėje įrengtą taromatą rasti irgi buvo ne ką lengviau.

Susitikime su prekybos tinklų atstovais į šį faktą dėmesį atkreipė ir LŽNS prezidentė R. Kavaliauskaitė. Kaip galimą išeitį ji siūlė pasirūpinti, kad požeminėse aikštelėse šalia taromatų būtų paženklintos neįgaliesiems skirtos vietos. Ir, žinoma, atsirastų nukreipiamieji ženklai.

Lauke įrengtų taromatų ilgai ieškoti nereikia. Tačiau neįgaliojo vežimėliais judantiems asmenims į juos patekti neįmanoma. Šiems taromatams parinktos labai skirtingos vietos – vienur jie pastatyti tiesiog automobilių aikštelėje, kitur – radus vietos šalia parduotuvės. Neretai šie metaliniai konteineriai įrengti netgi ant savotiškų polių (pvz., sostinės autobusų stoties teritorijoje), dar labiau pakeliančių juos nuo žemės. Daugeliu atvejų, norint patekti į tokius taromatus, tenka palypėti laipteliais, įveikiant tai dvi, tai tris pakopas. Štai prie šių laiptelių ir baigiasi neįgalaus žmogaus kelionė.

Jeigu neįgaliojo vežimėliu judantis žmogus ir patektų į supirktuvės vidų, pasijustų lyg spąstuose – daugelis jų tokios ankštos, kad su vežimėliu beveik neįmanoma apsisukti.

Pasižvalgiusios, kaip įrengti taromatai, tyrimą atlikusios neįgaliosios rado įvairių pavyzdžių.

Štai prie vieno laikinojo statinio tarą atnešantiems žmonėms įrengti laipteliai, o iš kitos pusės – nedidukas nuolydis surinktai tarai išvežti. Vadinasi, nuolydį buvo galima įrengti, tačiau kodėl tik iš vienos pusės?

Prie kito taromato – vos pora laiptelių ir didelė erdvė priešais. Čia taip pat visos sąlygos įrengti nedidelį pandusą. Deja, to nepadaryta. Laiptelių konstrukcija netgi sudėtingesnė už paprastą nuolydį, tačiau prekybos tinklai, lyg susitarę, kažkodėl rinkosi gyventojams ne itin patogius laiptelius.

Prie kai kurių laiptelių įrengti turėklai. Tačiau gana dažnai jie įtaisyti taip, kad praktiškai nė kiek nepadeda laipteliais lipančiam žmogui: arba turėklas įrengtas netinkamoje vietoje, arba už jo besilaikant neįmanoma atidaryti taros supirktuvės durų. Aikštelės prieš įėjimą per mažos, kad pagyvenusiam ar sunkiai judančiam žmogui būtų galima saugiai atidaryti supirktuvės duris.

Siūlymai prie lauko taromatų įrengti neįgaliųjų automobilių stovėjimo vietas, pasak R. Kavaliauskaitės, situacijos neišgelbėtų – kad ir kaip arti prie tokios supirktuvės privažiuotum, vis tiek į ją nepatektum.

Prekybos vietose įrengtais taromatais net fiziškai sunku pasinaudoti. Angos, į kurias reikia įdėti tuščią tarą, įrengtos 1,5 m aukštyje. Neįgaliojo vežimėlyje sėdinčiam žmogui reikia nemažai pastangų, kad pasikeltų ir įdėtų pakuotę. Problemų kyla ir žemesnio ūgio žmonėms.

G. Žemaitaitytė pastebi, kad nors taromatai – standartiniai, tačiau labai svarbu, kaip jie įrengti: tik pritvirtinti prie grindinio, ar šiek tiek įgilinti. Pasak jos, specialiųjų poreikių žmogui labai svarbus kiekvienas centimetras. J. Masiulionytė atkreipia dėmesį į dar vieną įdomią situaciją – prekybos centre, kuriame esančiu taromatu jai pasinaudoti sunku, kitokiomis prekėmis prekiaujantis automatas įrengtas labai patogiame aukštyje – nesunku ir pinigus į jį įmesti, ir prekę pasiimti. Kodėl tokio paties principo nesilaikoma įrengiant, o gal net gaminant taromatus? – retoriškai klausė neįgaliojo vežimėliu judanti moteris.

VšĮ „Užstato sistemos administratorius“, su kuria Aplinkos ministerija yra pasirašiusi šios sistemos įdiegimo sutartį, direktoriaus Gintaro Varno teigimu, Lietuvoje planuojama įrengti apie tūkstantį taromatų. Šiuo metu vienkartines pakuotes jau priima beveik 900. Jis pripažįsta, kad analizuojant taromatų gamintojų rinką buvo vertinama daug dalykų, tačiau negalios kriterijus nebuvo įtrauktas. VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ vadovas mano, kad jeigu būtų numatę tam tikrą specifiką (pvz., kitokį taros įdėjimo angos aukštį), nebūtų turėję iš ko rinktis. „Gal būtų buvę galima tai užsakyti, tačiau tam būtų reikėję daugiau laiko, o ir kaina būtų buvusi kita – mums reikalingas skaičius – labai mažas.“ Todėl pasirinkti standartiniai norvegų gamybos taromatai.

G. Varnas teigia bendravęs su Norvegijos, Švedijos, Estijos, Suomijos, Danijos ir Islandijos kolegomis ir teiravęsis, ar jiems neiškilo problemų dėl neįgaliųjų. Ir tikina sulaukęs neigiamų atsakymų. Gal todėl, kad ten ši sistema veikia jau porą dešimtmečių ir iš pradžių tokios problemos neakcentavę neįgalieji prie jos jau įprato.

LŽNS surengtose diskusijose dalyvavę prekybos tinklų, VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ atstovai sutarė, kad vienas greičiausiai įgyvendinamų sprendimų, palengvinančių specialiųjų poreikių turinčių asmenų galimybes naudotis taromatais, galėtų būti prekybos centrų, parduotuvių personalo pagalba. Pakaktų kreiptis į iš anksto su tokia tvarka supažindintus parduotuvėse esančių informacinių centrų darbuotojus pagalbos ir šie paskirtų talkininką, kuris paimtų pirkėjo pakuotes ir nuneštų jas į taromatą bei atneštų atspausdintą čekį.

Sutikęs, kad neįgaliojo vežimėliais judantiems žmonėms sunku pasinaudoti taromatais, VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ direktorius G. Varnas pasiūlė dar vieną problemos sprendimo būdą. Pasak jo, prekybos centruose, šalia kurių gyvena ir juose lankosi daugiau specialiųjų poreikių turinčių žmonių (pvz., kur yra daug socialinių būstų), VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ savo iniciatyva ir lėšomis jų poreikiams galėtų pritaikyti ten įrengtas taros supirktuves, įrengti nuolydžius.