Šventė visiems
Oficialią renginio dalį improvizuotu šokiu pradėjo dienos centro teatro trupė „Svajokliai“. Pasirodymui pasibaigus, į susirinkusius svečius kreipėsi dienos centro direktorė. Sveikinimo žodžius tarė Panevėžio miesto Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Sandra Jakštienė, Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos „Viltis“ atstovė Janina Butkuvienė, pirmasis dienos centro direktorius Visvaldas Matkevičius, Panevėžio miesto savivaldybės tarybos pirmininkė Loreta Masiliūnienė ir kiti tarybos nariai.
Šventės svečiams buvo pristatytas filmas apie dienos centro kasdienybę: jo lankytojus, darbuotojus, jų džiaugsmus ir vargus, nuolatinį bendradarbiavimą tiek atliekant buities darbus, tiek užsiimant mokomosiomis, meninėmis ar sportinėmis veiklomis. Pasibaigus oficialiai renginio daliai, svečiai buvo pakviesti prie vaišių stalo, o vėliau – ir į šokių salę.
Nuo pat pirmos susitikimo minutės dienos centro direktorės L.Treibienės veido neapleido plati šypsena: „Prieš metus rengėme „džinsinį“ gimtadienį, dar anksčiau – kaštoninį, na, o šiemet atėjo laikas surengti gėlėtą. Visos mūsų šventės tokios. Visuomet stengiamės sukurti ką nors pozityvaus, kad dalyvaujančiuosius suptų gera nuotaika ir būtų smagu. Visi atvykstantys svečiai – tai mūsų centro lankytojų mamos, tėčiai, broliai, seserys – prie to prisideda. Vienas įsisega gėlę, antras pasidabina derančios spalvos aksesuaru, trečias sugalvoja dar ką nors originalaus.“
Centre netrūksta veiklų
Jaunuolių dienos centre nuo pat jo įsikūrimo didžiulis dėmesys skiriamas jo lankytojų saviraiškai ir meninėms veikloms. Viena jų – teatro trupė „Svajokliai“. „Svajoklių“ veikla neapsiriboja vien tik miesto renginiais. Panevėžiečiai su savo pasirodymais keliauja ne tik po Lietuvą, bet ir po tarptautinius teatro festivalius. Didžiausias apdovanojimas jiems – galimybė vaidinti ir būti išgirstiems, o artimiausia laukianti kelionė į Ispaniją ‒ jau spalio mėnesį.
Centre veikia įprastinės ir hobių grupės, kuriose darbas vyksta tikrai labai intensyviai. Lankančius pastarąsias, be išlygų mylinčius savo veiklos sritį, vadina hobistais. Įprastinius teatro užsiėmimus lanko visi – ten mokomasi pagalbos greta esančiajam, saviugdos, viešojo kalbėjimo, būdų nugalėti scenos baimę. Tuo tarpu į hobio grupę eina tik tie, kurie be teatro negali ištverti nė dienos. Taip pat vykdomi muzikos, namų ruošos, sporto ir kompiuterinių žinių gilinimo užsiėmimai. Jų nariai – ne mažiau aktyvūs.
Ir žmonės su negalia nori rinktis
L.Treibienė sako: „Šiuo metu centre turime dvidešimt šešis personalo darbuotojus ir penkias dešimtis studentų ‒ taip vadiname centrą lankančius žmones su negalia. Jų amžius – nuo 18 iki 39 metų. Sulaukę keturiasdešimties, mūsų studentai išleidžiami į senjorų dienos centrą. Manau, kad tokia sistema – paprasta ir be galo naudinga. Juk tokiu būdu taikome visuomenėje įprastą veiklų ciklo modelį: darželis, mokykla, studijos, darbas. Mūsų žmonėms, kaip ir likusiai visuomenės daliai, svarbu plėsti pažįstamą aplinką, įsileisti naujų žmonių, imtis dar neišbandytų veiklų. Žinoma, išvykdami iš mūsų dienos centro – visai kaip ir baigdami mokyklas ar universitetus – žmonės patiria tam tikrų nepatogumų, tačiau adaptacijos periodui pasibaigus visi jaučiasi sustiprėję, patenkinti savimi ir įgyta patirtimi.“
Pasak centro direktorės, šiuo metu Lietuvoje užimtumo paslaugas teikiančių įstaigų paklausa gerokai lenkia pasiūlą, trūksta jų įvairovės: „Šiems žmonėms, patikėsite tuo ar ne, taip pat patinka rinktis, tad nereikia atimti iš jų šios galimybės.“
Aktyvi bendruomenė
Jaunuolių dienos centro darbuotojų kolektyvas – aktyvūs, idėjų vedami žmonės, besidomintys užsienio šalių gerosiomis patirtimis. „Yra nemažai modelių, kuriuos norėtume pritaikyti ir savo turimoje erdvėje, bet mūsų balsas valdžios išgirstamas tikrai ne visuomet. Dabar tapo ypač populiaru viešai eskaluoti apie mažų ir saugių bendruomenių poreikį, o apsisukus imti ir rauti jas lauk su visomis šaknimis. Mūsų bendruomenė buvo viena tų, kurią norėta paversti dar viena didele trijų šimtų vietų institucija. Džiaugiuosi, kad tokiam žingsniui itin aktyviai pasipriešino mūsų bendruomenė, ir likome tokie, kokie esame: mes, ugdymo centras „Šviesa“ ir specialioji mokykla“, ‒ nusišypso direktorė L.Treibienė.