Specialistai įspėja: visuomenės psichikos sveikata prastėja

Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrija vienija trisdešimt aštuonis skyrius įvairiuose Lietuvos rajonuose. Kasmet jų vadovai sukviečiami į mokymus, kur medikai, socialiniai darbuotojai, akademinės visuomenės atstovai supažindina susirinkusiuosius su pastarojo meto naujovėmis. Gražia tradicija tapę mokymai surengti ir šių metų balandžio 22-ąją.

Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrijos skyrių vadovai kasmet sukviečiami į mokymus, kur medikai, socialiniai darbuotojai, akademinės visuomenės atstovai supažindina susirinkusiuosius su pastarojo meto naujovėmis.<br>Linos Jakubauskienės nuotr.
Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrijos skyrių vadovai kasmet sukviečiami į mokymus, kur medikai, socialiniai darbuotojai, akademinės visuomenės atstovai supažindina susirinkusiuosius su pastarojo meto naujovėmis.<br>Linos Jakubauskienės nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lina Jakubauskienė

Apr 25, 2016, 4:57 PM, atnaujinta Apr 9, 2018, 2:32 PM

Pasak Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrijos vadovo Vaidoto Nikžentaičio, mokymų programa parengiama taip, kad būtų aptarti svarbiausi ir aktualiausi pastarojo meto klausimai. „Kviesdami pranešėjus visada pagalvojame apie tai, kas aktualu žmonėms, dirbantiems su psichikos neįgaliaisiais. Šiuo metu ypač aktualios psichikos sveikatos problemos, tad mokymų programoje joms ir skyrėme daugiausia dėmesio“, – teigia V. Nikžentaitis.

Dėmesys – psichikos sveikatai

Valstybinio psichikos sveikatos centro direktorės Onos Davidonienės teigimu, visuomenės psichikos sveikata drastiškai blogėja. „Beveik trečdalis iš mūsų nors kartą per metus patiriame bent vieną psichikos sutrikimo epizodą: tai gali būti nerimas, nuotaikos svyravimai ir panašiai. Dabartinė gyvenimo situacija nėra palanki psichikos sveikatai, todėl tokia žmonių reakcija yra natūrali“, – teigia O. Davidonienė.

Pasak jos, nedžiugina ir ateities perspektyvos. Prognozuojama, kad jau 2030-aisiais psichikos ligos pasaulyje bus pirmoje vietoje tarp neįgalumą lemiančių lėtinių ligų. „Gyventojų amžius ilgėja, kartu daugėja sergančiųjų demencijomis, senatvinėmis depresijomis. Didžiulė problema – ir įvairios priklausomybės, smurtas artimiausioje aplinkoje, patyčios, skurdas, bedarbystė. Visa tai lemia psichikos sveikatos prastėjimą.“ O. Davidonienė pasidžiaugė, kad pastaruoju metu Lietuvoje atsiranda daugiau dienos stacionarų, krizių intervencijos centrų, kur daug dėmesio skiriama ir nemedikamentiniam gydymui. „Tikimės, kad sparčiau bus kuriamos ir prie krizių intervencijos centrų veiksiančios mobiliosios komandos, kurios vyktų į rajonus ir ten teiktų konsultacijas psichikos sveikatos klausimais. Rajonuose labai trūksta ir psichologinės pagalbos.“ Tačiau, pasak gydytojos, investicijos vien į pagalbos paslaugų plėtrą reikiamų rezultatų neduos, būtina daugiau dėmesio skirti psichikos sutrikimų prevencijai. „Medicinos sektorius nekuria sveikatos, jis ją „remontuoja“. Sveikata yra kuriama ten, kur žmogus gyvena: šeimose, vaikų ikimokyklinėse įstaigose, mokyklose, darbovietėse ir panašiai. Svarbu, kad gyvenamojoje aplinkoje žmonėms būtų sukurtos tinkamos sąlygos“, – aiškina gydytoja.

O. Davidonienė teigia, jog daugiau dėmesio reikėtų skirti vadinamosioms socialinės rizikos šeimoms. „Ne visos socialinės rizikos šeimos nori elgtis blogai. Tiesiog jos kitaip nemoka. Derėtų rengti daugiau mokymų – aiškinti, kaip elgtis su pinigais, kaip auklėti vaikus, kalbėti apie būtinybę nevartoti alkoholio. Galbūt daugelis šeimų mielai elgtųsi kitaip, bet tiesiog nežino, kaip keisti savo gyvenimą. Pozityvios tėvystės pamokėlės tokioms šeimoms būtų itin naudingos.“

Gydytoja pasidžiaugė pastaruoju metu Lietuvos prezidentės inicijuota akcija „Už saugią Lietuvą“. „Programoje numatytos psichikos sveikatą lemiančios priežastys: patyčios, smurtas šeimose, alkoholizmas ir savižudybės, skatinamos bendruomenių iniciatyvos. Galbūt per ketverius metus pavyks pasiekti teigiamų rezultatų“, – viliasi O. Davidonienė.

Siekti geresnių rezultatų

Ateities psichikos ligų paplitimo prognozes šiurpą keliančiomis pavadino Neįgaliųjų reikalų departamento prie SADM direktorė Asta Kandratavičienė. „Matant gyvenimo aplinką, santykių kokybę, ginčytis dėl šių prognozių būtų sunku. Geros naujienos žiniasklaidai neįdomios, gerų darbų tarsi nėra. Blogi dalykai užpildo smegenų turinį, gyvename nuolatinėje įtampoje, baimėje, nežinomybėje. Todėl ir rezultatai tokie, kokie yra“, – teigė A. Kandratavičienė. Pasak jos, visuomenėje ypač kenčia žmonės, turintys psichikos negalią. „Ši negalia – labai specifinė, žmonės, sergantys psichikos ligomis, dažnai išsiskiria ypatingais gabumais. Deja, visuomenė jų vengia, be to, psichikos negalios vis dar neskiria nuo proto negalios. Dar blogiau, kai šių negalių neskiria specialistai. Kol situacija tokia, racionalios pagalbos sistemos psichikos neįgaliesiems neturėsime“, – prognozavo A. Kandratavičienė.

Jos teigimu, kur kas daugiau dėmesio reikia skirti psichikos ligų prevencijai, o ne gaisrams gesinti, kuomet kyla didelių problemų ar net įvyksta tragedijų.

Direktorė taip pat pristatė pastaruoju metu Departamento finansuojamas programas pagal negalios pobūdį, kalbėjo apie tai, kaip paskirstomos finansuojamos veiklos ir panašiai.

Pasak jos, didžioji dalis lėšų skiriama žmonėms su fizine negalia. „Psichikos negalia – vienoje iš paskutiniųjų vietų. Stebina tai, kad projektams, skirtiems žmonėms su proto negalia, finansuoti skiriama dvigubai daugiau lėšų nei psichikos. Nors, kaip rodo statistika, žmonių su psichikos negalia, gavusių naudą iš įgyvendinamų programų, yra daugiau. Šie rezultatai skatina susimąstyti“, – teigia A. Kandratavičienė.

Direktorė kalbėjo apie nerimą keliančias neįgaliųjų įdarbinimo tendencijas, apie būtinybę žmonėms su psichikos negalia kurti specialiai pritaikytas darbo vietas. Be to, A. Kandratavičienė pristatė tai, kas nuveikta įgyvendinant „Perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų neįgaliesiems ir likusiems be tėvų globos vaikams 2014–2020 m. veiksmų planą“.

„Šiuo metu įgyvendinamas pirmasis pertvarkos etapas. Be abejo, pertvarkos sėkmė priklausys nuo to, kaip jai pasirengs savivaldybės, globos įstaigos. Norėčiau pabrėžti, kad globos įstaigos neišnyks visai, slaugos paslaugos visada bus reikalingos, jos liks“, – teigė A. Kandratavičienė.

Direktorė taip pat pristatė šiuo metu įgyvendinamus bandomuosius projektus – apsaugoto būsto, laikinojo atokvėpio ir atvejo vadybos.

Artimųjų vaidmuo psichikos sveikatai gerinti

Apie artimuosius ilgalaikės psichosocialinės reabilitacijos procese, bendradarbiavimą su jais kalbėjo VšĮ „Rastis“ psichologė Rūta Šulskytė ir tos pačios įstaigos savanorė Eglė Paulauskienė.

Jos pasidalijo darbo su sergančiųjų psichikos ligomis artimaisiais patirtimi, kalbėjo apie tai, kaip sekasi spręsti įvairias darbe kylančias krizines situacijas.

„Labai svarbu informuoti artimuosius apie diagnozuotą ligą, pabrėžti biologines jos priežastis. Tai padeda sumažinti artimųjų kaltės jausmą. Artimieji taip pat turėtų pažinti ligos simptomus, eigą, daugiau žinoti apie skiriamus vaistus“, – kalbėjo E. Paulauskienė.

Pasak jos, artimieji labai dažnai nežino kaip kalbėtis su sergančiuoju, kaip jį palaikyti, kaip padėti sveikti, kuri ieškoti pagalbos. „Psichosocialinę pagalbą privalu teikti kartu su medikamentiniu gydymu. Tokia pagalba padėtų žmogui grįžti prie kasdienio gyvenimo, išvengti socialinės negalios, atkryčių, depresijos, nerimo, piktnaudžiavimo narkotikais ar alkoholiu ir kitų problemų.“

R. Šulskytės teigimu, geri artimųjų ir sergančiojo santykiai šiam padeda sveikti. „Emocinis palaikymas, pagarba, aiškumas ir nuoseklumas, paskatinimas, realūs lūkesčiai, pagalbos paieškos – itin svarbu. Tik veikiant kartu galima pasiekti geriausių psichikos ligų gydymo rezultatų.“

Pranešėjos kalbėjo apie tėvų, vaikų, sutuoktinių patiriamus išgyvenimus sužinojus, kad jų artimajam diagnozuota psichikos liga, apie galimybę jiems pagelbėti įvairiose situacijose.

Nediskriminacinė aplinka lemia geresnę sveikatą

Psichikos sveikatą žaloja ir ydingi žmonių santykiai darbe, nelygybė, diskriminacija.

Apie institucijų vadybą ir veiklos tobulinimą bei tarpininkavimą socialiniame darbe kalbėjo Lietuvos edukologijos universiteto dėstytojas, Vadybos sprendimų centro partneris Juras Eidukas. Įdomiai, remdamasis gyvenimiškais pavyzdžiais, dėstytojas paaiškino, kaip tobulinti socialinio darbo veiklą, nuo ko pradėti permainas, jei jų reikia, kalbėjo apie kolektyvo ir vadovo vaidmenį procese, apie geros atmosferos kolektyve įtaką žmonių psichikos sveikatai.

Psichikos neįgalieji mūsų visuomenėje pažymėti ypač didele stigma. Jiems sunku įsidarbinti, jie patiria diskriminaciją įvairiose gyvenimo srityse.

Apie lygių galimybių politiką susirinkusiesiems kalbėjo Lietuvos edukologijos universiteto prof. dr. Irena Zaleskienė. Jos teigimu, būtina sudaryti visiems žmonėms, nepriklausomai nuo jų negalios pobūdžio, lygias sąlygas savo gebėjimams realizuoti. Be to, profesorė paaiškino susirinkusiesiems, kas yra pozityvioji diskriminacija, netiesioginė diskriminacija, kitas sąvokas.

Mokymų dalyviai kalbėjo apie lygių galimybių realizavimo patirtį, apie neįgaliųjų patiriamus diskriminacijos atvejus įvairiose gyvenimo srityse, diskutavo, kaip jų išvengti.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.