Pusę amžiaus kuria medinį svajonių pasaulį
Šiųmetę respublikinę kurčiųjų meno šventę Lietuvos tautodailininkų sąjungos narys (nuo 1968 m.), medžio drožėjas Vaclovas Kastutis Onaitis papuošė dviem ką tik išdrožtais angelais. Kadangi nebuvo labai daug vietos demonstruoti savo kūrybai, kitus drožinius tautodailininkas pakeitė nuotraukomis. Jose užfiksuoti buitiniai, religiniai, mitologiniai, literatūriniai personažai, šachmatų figūros. Teko girdėti, kad tautodailininko įvairaus dydžio kurtais šachmatais žaidžiama ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje, jo darbus pamėgę ir kolekcininkai.
Apie du šachmatų figūrų rinkinius kalbama iki šiol. Pirmieji atsirado 1979 m. vasarą. Tuo metu Šiaulių medžio apdirbimo kombinate staliumi dirbęs Vaclovas atsisakė pietų pertraukų, ilgiau darbe vakarojo ir išdrožė 32 beveik žmogaus dydžio šachmatų figūras. Kolegos išliejo kombinato kieme šachmatų lentą, o medžio drožėjas ant jos sustatė šachmatų figūras. Jose įamžino senovės lietuvių ir kryžiuočių kovas. Apie 30 kg sveriančias figūras kasdien mielai stumdė kombinato darbininkai pietų pertraukų metu. Bet įmonės nebeliko ir šachmatai vienądien dingo. Iki šiol niekas tiksliai nežino kur, tad meistras nutarė išdrožti naujus didžiuosius šachmatus. Šitie – taip pat gražūs, bet jau kitokie. Juos autorius kūrė bene šešerius metus ir 2012 m. pristatė autorinėje parodoje Šiaulių dailės galerijoje bei Šiaulių universiteto bibliotekoje. Drožėjas tiki, kad jų likimas bus geresnis.
Pašnekovas teigia nevengiąs ir monumentalių drožinių. Ignalinos nacionaliniam parkui jis sukūręs 8 m aukščio stogastulpį, o Šiaulių mieste prisidėjo prie kompozicijos „Saulės mūšis“ atsiradimo. Naujausias tokio tipo darbas – 2015 m. sukurta Eglės žalčių karalienės skulptūra, puošianti Šiaulių centrinį miesto parką.
Pasak kurčiųjų bendruomenės, Vaclovas laikui nepavaldus. Nors jam jau 75-eri, nuo tada, kai apie 1966 m. ėmėsi medžio drožybos, iki dabar jis vis daugiau. Pats Vaclovas sakosi negalįs suskaičiuoti visų savo darbų. Tačiau pasidomėjus pavyksta išsiaiškinti, kad V. Onaitis jau yra savo kūrinius eksponavęs 48 tautodailės, respublikinėse ir užsienio liaudies meno parodose. „Jis apsėstas drožybos“, – šypsosi girdinti žmona Aldona. – Turbūt ir dienos neišgyventų be savo amato.“ Vaclovo įrankiai – aštrūs medžiui drožti skirti peiliai, kaltelis, medinis plaktukas. Šiuolaikinių technologijų vyras nepripažįsta. Gal dėl to jo drožiniai šilti ir jaukūs, taip ir prašosi paliečiami.
Moteris, galinti nuvelti beveik viską
Čia pat pluoštą veltų pirštinių, kojinių, skarų, vazų bei dvi lėles eksponuoja tik keletą metų už drožėją jaunesnė Monika Lekavičienė. „Nenoriu būti namuose, draugėn suėjus laikas greičiau bėga“, – sako gero ūpo nestokojanti moteris. Apžiūrėjus Monikos rankdarbius atrodo, kad ji galėtų nuvelti bet ką. O ji sako, kad nieko negali būti geresnio, nei Šiaulių kurčiųjų reabilitacijos centre veikiantis amatų būrelis. Jame moteris išmoko velti dabar aplinkinių akį džiuginančius darbelius. Kad būtų už ką pirkti medžiagų rankdarbiams, moteris juos pradėjo pardavinėti mugėse. Vis dėlto vėlimas jai pirmiausia – malonumas, o ne uždarbis. „Geriau padarysiu mažiau, bet kokybiškiau“, – tikina pašnekovė. Paklausta, kodėl pirkėjams iki šiol nepasiūlo savo gražuolių lėlių, moteris tik trūkteli pečiais. Iš veido išraiškos akivaizdu: su šiais darbais Monikai dar per sunku skirtis.
Bendradarbiavimo tiltą ties per kūrybą
Tarp šventės dalyvių – ir kaimynų latvių šeima. Tėvai – Santa ir Robertas Kesenfeldos bei jų sūnus Rūdofas į Šiaulius atvežė savo dailės ir drožybos darbus. Visa šeima yra Rygos neprigirdinčiųjų mokyklos, kurioje dailės mokoma pagal išplėstinę programą, auklėtiniai. Abu sutuoktiniai baigę aukštąsias mokyklas, įgiję meno pakraipos specialybes. Jų sūnus dabar mokosi vienoje Rygos profesinėje mokykloje amato, o paklaustas apie ateities planus, nedvejodamas sako: „Kitas žingsnis – dailės akademija.“
Svečiai pasakoja, kad 15 Rygos neprigirdinčiųjų mokyklos auklėtinių susibūrė į kurčių dailininkų organizaciją, kartu rengia parodas, atidarė savo darbų interneto svetainę. Organizacijai vadovaujanti Santa sakėsi Šiauliuose besitikinti atverti rygiečiams naujų meno erdvių.
Menininkų šeimą į renginį atlydėjo pats Latvijos kurčiųjų draugijos prezidentas Edgaras Vorslovas ir Rygos kultūros namų direktorė Mara Lasmanė. Edgaras tikina, kad atvyko čia su konkrečiu tikslu – atnaujinti ir sutvirtinti bendradarbiavimo ryšių, susitarti dėl saviveiklininkų bei menininkų kūrybinių mainų. Svečias džiaugiasi čia radęs bendraminčių.
Saviveiklininkų varžytuvės
Meno kolektyvų pasirodymus pradėjo Vilniaus liaudies teatras „Mimika“. Aktorių trupė, vadovaujama režisierės Janinos Mažeikienės, parengė scenos darbą pasakos „Jūratė ir Kastytis“ motyvais. „Gestais, kūno kalba ir šokiu galima papasakoti bet kurią žmogaus išgyventą meilės istoriją“, – prieš pasirodymą tikino kurtieji aktoriai. Daugybės „saulučių“ (aplodismentų) sulaukė kauniečių atliktas imituojamasis dainuojamasis šokis „Baltas lino gyvenimas“. Ne mažiau įspūdingos buvo ir panevėžiečių, klaipėdiečių bei svečių iš Latvijos imituojamosios dainos. Juoko nestigo stebint kauniečių pantomimą moterų bokso tema, šiauliečių komediją „Pagyvenusio vyro svajonės“. Beveik tris valandas trukęs saviveiklininkų koncertas pralėkė akimirksniu.
Scenoje ir naujokai
Sena tradicija, kad kurčiųjų meno fiestoje savo meninius gebėjimus demonstruoja 5 didžiųjų miestų kurtieji saviveiklininkai. Šiemet prie jų būrio prisijungė ir vienas rajonas. „Panorome būti ne tik žiūrovai, bet ir atlikėjai“, – sumanymą atskleidė Kėdainių kurčiųjų pirminės organizacijos pirmininkė Veronika Gilienė. 69 narius burianti bendruomenė apsisprendė: užteks dainuoti vien tik sau, pats laikas parodyti, ką galime, kitiems.
Trys bendruomenės narės – Dana Morozovienė, Viktorija Mockutė, Ramutė Burdienė – nepabūgo ilgo repeticijų maratono ir šventei parengė dvi dainas apie mamas. Žiūrovai labai palankiai sutiko scenos naujokes. Tad dainų improvizatorės neatmeta, kad pasirodymų didžiojoje kurčiųjų scenoje ateityje gali būti ir daugiau.
Šventė baigėsi abipusiais linkėjimais, įteiktais rankų darbo atminimo suvenyrais, padėkomis, šiltais apkabinimais bei simboliniu renginio estafetės perdavimu. Kitąmet Lietuvos kurčiųjų meno saviveiklos šventė keliauja į Panevėžį.
