Kuria žmonių su proto negalia darbovietę
„Lobių dirbtuvės“ gyvuoja jau ketvirtus metus. Viena iš šios katalikiškos bendruomenės įkūrėjų ir jos vadovė Vytautė Paškevičiūtė pasakoja, kad tai nėra vienas iš įprastų dienos centrų, kurį lanko žmonės su proto negalia. Čia tikra darbo ir mokymosi vieta: dirbtuvės gauna įvairių užsakymų, taip pat ir patys žmonės ieško, kur parduoti savo gaminius, visi kartu planuoja darbus, pasiskirsto užduotis, svajoja ilgainiui mokėti atlygį ir dirbantiems čia neįgaliesiems.
Minčių kurti tokią bendruomenę atėjo keliems aktyviems žmonėms, dirbusiems Palaimintojo Jurgio Matulaičio parapijos socialiniame centre ir patyrusiems tarptautinės „Arkos“ bendruomenės dvasią. „Kai kurie neįgalieji yra gana savarankiški ir gali atlikti tam tikrus darbus, dirbti komandoje. Dienos centro siūlomos veiklos jiems per maža – šie žmonės trokšta turėti darbą.
Girdint jų lūkesčius, poreikius mums ir kilo noras į tai atsiliepti. Norėjosi sudaryti sąlygas ugdyti bei realizuoti savo gebėjimus.Taip pat stengiamės parodyti visuomenei, kad šie žmonės – ne vargšai, kuriems reikia tik padėti ar duoti, bet ir patys kuria, gali dalytis savo dovanomis, ką nors gaminti ir būti naudingi“, ‒ motyvais imtis tokios atsakomybės dalijasi vadovė ir socialinė darbuotoja Vytautė.
Čia jos, meistro Povilo Bykovo bei darbuotojo Luko Kulikausko vadovaujami neįgalieji kasdien imasi medžio darbų: gręžia, šlifuoja, degina paveikslėlius ar dažo. Ar visada noriai? Tikrai ne – būna visko, juk kartais ir darbas pabosta, ir nuotaikos svyruoja... Tačiau čia visi drauge džiaugiasi kur kas lėtesniu, leidžiančiu pastebėti malonias smulkmenas gyvenimu: Neries regioninio parko gamta, vis atvykstančiais svečiais ir savanoriais, dažnomis pačių išvykomis į kitas bendruomenes, renginius ir itin bičiuliška, rūpestinga bendradarbių draugija.
Didžiausias lobis – dirbtuvių bendruomenė
Dauguma neįgaliųjų čionai atėjo iš Vilniaus Palaimintojo Jurgio Matulaičio parapijos dienos centro. Dirbtuvės įsikūrusios užmiestyje, todėl kiekvieną rytą važiuodami į darbą Vytautė arba Lukas pakeliui surenka ir savo komandą – sutartose vietose laukiančius darbuotojus bei savanorius. Šiltuoju metų laiku kai kurie iš jų ir patys atvažiuoja maršrutiniu autobusu.
Dar keletas žmonių ateina iš netoliese įsikūrusios Betzatos bendruomenės, kurioje gyvena. Dirbtuves suranda ir specialiąsias mokyklas baigiančių neįgaliųjų artimieji, ieškodami jiems tinkamos veiklos. Kas lemia, ar žmogus liks čia darbuotis? Pirmiausia jis turi gebėti suvokti, kad negalima kišti rankų prie veikiančios įrangos, dirbti būtina saugiai, kad nesužalotum savęs ir esančiųjų greta.
Anot Vytautės, žmonės atvažiuoja, pabūna ir patys pamato, ar jiems čia vieta. Tie, kurie lieka, mokosi draugauti su medžiu – šlifuoti, gręžti, deginti pirografu, taip pat kurti – pamatyti, ką galima sumeistrauti iš storesnės ar plonesnės šakelės, įvertinti, kokio dydžio lentelę reikėtų paimti ikonai iš turimo šventojo paveikslėlio. Darbuotojai ‒ tikrai kūrybingi ir daug galintys, tad ant palangių rikiuojasi ir į dėžes gula jų rankomis nuglostyti angelai, nykštukai, lesyklėlės...
Jie mokosi draugauti ir tarpusavyje: išsakyti savo jausmus ir suprasti kitą, atėjus pietų metui suskaičiuoti, kiek dirbtuvėse žmonių, ir ant stalo kiekvienam padėti po puodelį, pasiūlyti atsineštų saldumynų ar vaisių ir padėkoti Dievui už draugystę bei visas gėrybes. Bendruomenėje būna ir savanorių.
Dirbtuvės dalyvauja Europos savanorių tarnybos projektuose, mielai kviečia susipažinti ir lietuvius. Šiuo metu čia patirties semiasi italas Giovannis, sutartomis dienomis atvažiuoja keletas paauglių iš Vilniaus, kartais atvyksta žmonių, norinčių tiesiog susipažinti ir išgyventi kitokią dieną – jie taip pat šiltai priimami, kviečiami ir į darbus, ir į bendrystę.
Medžio dirbiniai ir siekis kurti socialinį verslą
„Lobių dirbtuvės“ veiklą pradėjo gavusios šveicarų projektinę paramą, už kurią įsigijo medžio apdirbimo stakles ir reikalingų įrankių. Čia galima gaminti įvairaus dydžio dirbinių: nuo smulkių suvenyrų, žaislų iki baldų. Dirbtuvės bendradarbiauja su Neries regioninio parko direkcija: 2016 m. rudenį gražino unikalų 220 metų senumo gatvinį Grabijolų kaimą – tvėrė medines tvoras, atnaujino tradiciniais raštais raižytas namų langų ir stogų apdailos detales.
„Lobių dirbtuvių“ gaminiams yra suteiktas specialus šio parko ženklas – paukštukas, rodantis, kad dirbiniai padaryti vietos amatininkų nekenkiant aplinkai ir gyvajai gamtai. Šiuo metu darbo netrūksta – į pabaigą eina Kupiškio rajono kūrybinio centro „Tavo laikas“ projekto „Prisėsk prie manęs“ užsakymas, pagal kurį gaminami ruošiniai net 700 vaikiškų kėdučių. Nors ir skubėdami, visi labai stengiasi dirbti kruopščiai: apžiūri, ar tiesiai išgręžtos skylutės, apglaisto plyšelius ir kantriai šlifuoja kiekvieną detalę.
Šis užsakymas – nemenkas iššūkis, bet kartu proga įrodyti sau ir kitiems, kad drauge galima nuveikti didelį darbą. Dar vienas iššūkis, kuriam stropiai rengiamasi, – pasiūlyti savo dirbinių užsienio rinkai elektroninėje parduotuvėje Etsy.com.
Dabar ruošiama keletas skirtingų drabužių kabyklų: vienos raižytos lietuviškais ornamentais, atkartojančios senovinius langų apvadus, kitos ‒ klijuotos iš atskirų kubelių, dar kitų šonus puošia natūrali žievė, o galus – tulpių motyvai. Kolektyvas svarsto, kokius kabliukus tvirtinti – metalinius ar medinius, padarytus iš šakų? Kaip gražiau, kaip patvariau?..
Vėliau virtualią „lentyną“ galbūt papildys ir kiti praktiški ar tiesiog gražūs dirbiniai, kuriais dirbtuvės džiugina pirkėjus mugėse: kerpėti pieštukai iš plonų šakelių, namams jaukumo teikiančios žvakidės, tradiciniai žaisliukai ūžlės su sagomis iš šakų „griežinėlių“, vaikiškos dėlionės, fanerinės raktinės ir advento kalendoriai su mažyčiais stalčiukais...
Be to, šiuo metu „Lobių dirbtuvės“ dalyvauja socialinio verslo akseleratoriuje „Socifaction“.
Padedami konsultantų, dirbtuvių vadovai mokosi kurti socialinį verslą. Pasak Vytautės, norisi, kad neįgalieji ne tik įgytų darbui reikalingų įgūdžių, bet ir galėtų iš to užsidirbti, turėtų saugią darbo vietą. Dirbtuvių siekis – padidinti pajamų dalį už parduodamus gaminius nuo dabar esamų maždaug 10 proc. iki 60‒70 proc. Vadovė džiaugiasi šia iniciatyva, skatinančia žmonių su negalia integraciją į visuomenę ir padedančia projekto dalyviams augti, tobulėti.
Neregimi lobiai – atvirumas, drąsa svajoti ir dėkingumas
„Lobių dirbtuvių“ žmonės aktyvūs ir atviri – jie dalyvauja daugelyje Vilniaus miesto ir nevyriausybinių organizacijų, įvairių parapijų rengiamų mugių, važiuoja ir patys kviečia į edukacinius užsiėmimus, stovyklas. Šiltuoju metų laiku gausesnis būrys svečių telpa... tiesiog kieme, o kad visiems užtektų vietos ir žiemą, šalia dirbtuvių vokiečių katalikų fondui „Renovabis“ padedant statomas antras pastatas. Jame planuojama įrengti didelę patalpą, į kurią būtų galima atsinešti mažesnių darbelių ar tiesiog jaukiai įsitaisyti per vakarones, renginius, netgi rengti rekolekcijas.
Kolektyvas svajoja, kad turėdami vietos galėtų priimti dirbti ir daugiau neįgaliųjų bei savanorių. Drąsiai svajojant ir kryptingai dirbant pagerinti sąlygas kartais pavyksta visai netikėtai. Nuostabi dovana, pasiekusi dirbtuves šiomis dienomis, – jaunos šeimos per svetainę aukokdaiktus.lt atiduotas nenaujas, bet puikiai prižiūrėtas automobilis.
Visa bendruomenė nuoširdžiai dėkoja tiems geraširdžiams žmonėms, kurie netgi pasirūpino padangomis ir pilnu baku degalų! O gera proga susipažinti, pamatyti, kaip „Lobių dirbtuvėse“ gimsta nepaprasti dirbiniai ir užsimezga draugystės, bus balandžio 1-ąją: tą dieną čia vyks atviras inkilų gamybos užsiėmimas.
Dirbtuvių kolektyvas maloniai kviečia visus norinčiuosius, tad jei nuspręsite atvažiuoti, rengėjai prašo iš anksto parašyti jiems adresu: lobiudirbtuves@gmail.com.