1. Jūrų kiaulytės gamina specifinį balkšvą skystį, kuris teka iš akių vokų kampučių. Pastebėję tokį skystį, neišsigąskite - jis reikalingas jų kailio priežiūrai. Šio skysčio galite niekada ir nepastebėti, nes vos tik jam pasirodžius, jos jį panaudoja priežiūrai. Priekines letenėles suvilgiusios skysčiu, išsitepa savo snukį aplink akis ir taip nusiprausia.
2. Nors jūrų kiaulytės ir nepasižymi geru regėjimu, jos sugeba atskirti spalvas.
3. Jūrų kiaulytės neturi pieninių dantų, kurie iškrenta ir užauga tvirti bei pastovūs. Jūrų kiaulytės turi tik vieną komplektą dantų, kurie nuolatos auga. Todėl jūrų kiaulytėms būtina turėti žolės ar šieno bei specialaus pašaro, kurį grauždamos galėtų prižiūrėti savo dantis ir juos pagaląsti, kad neužaugtų per ilgi.
4. Yra du jūrų kiaulyčių tuštinimosi būdai: normalus ir...antrinis, kuomet jos suėda savo išmatas. Tačiau, tai, kad jūrų kiaulytės ėda savo išmatas, pasirodo, yra normalu. Tiesa, fekalijas jūrų kiaulytės ėda dėl jose esančių B grupės vitaminų ir amino rūgščių. Pamatyti, kaip jos tai daro – sunkoka, nes jos tai atlieka tiesiog prilenkusios snukį prie savo užpakalio. Toks elgesys dar vadinamas koprofagija.
5. Jūrų kiaulytės kūno temperatūra yra nuo 37,2 iki 39,4 laipsnių Celsijaus. Kadangi tai kur kas aukštesnė temperatūra nei žmogaus, būtina žinoti, kad ir karštį jos pakelia sunkiau nei žmogus. Nepalikite savo keturkojų graužikų tiesioginiuose saulės spinduliuose ar patalpoje, kurioje tvanku ir karšta, pavyzdžiui, automobilyje.
6. Iš kur kilęs jūrų kiaulytės ar Gvinėjos kiaulytės pavadinimas – nėra aišku. Jūrų kiaulyte dažniau vadinama Centrinėje Europoje. Kitur – Gvinėjos kiaulytė. Manoma, kad šis graužikas pavadintas kiaulyte dėl panašios kūno formos, didelės galvos, stambaus sprando, bei garsų, kuriuos skleidžia. Jūrų kiaulyte vadinama dar ir dėl to, kad tai gyvūnas, į Europą atkeliavęs iš už jūrų. Gvinėjos kiaulyte kitose šalyse vadinamas graužikas pramintas dėl jo egzotiškumo – tarsi iš tolimų kraštų, iš užjūrio. Na, o Gvinėjos pavadinimas skamba iš tiesų egzotiškai.
7. Jūrų kiaulyčių patinai gali gyventi viename narvelyje ir nesipykti. Nors ilgai manyta, kad du patinai būtinai susipeš, tačiau į bendrą narvelį uždaryti jūrų kiaulytes reikia ne pagal lytį, o pagal charakterį.
8. Tiek jūrų kiaulyčių patinai, tiek patelės gali urgzti ir net kailį pašiaušti norėdami parodyti savo dominavimą. Urgzdamos ir skleisdamos vibruojantį garsą jūrų kiaulytės ima linguoti klubais pirmyn-atgal.
9. Vos atvesti jūrų kiaulytės jaunikliai jau mato, turi kailį ir pilnai susiformavusius dantis. Praėjus valandai po atsivedimo, jaunikliai jau gali bėgioti, o po dienos – graužti maistą. Tačiau motinos priežiūra kurį laiką būtina ir atskirti jauniklių nuo jos nepatartina.
10. Jūrų kiaulytės lytiškai subręsta itin greitai. Patinėliai subręsta per 3-5, patelės – per 4 savaites. Jei nenorite sulaukti nepageidaujamos jūrų kiaulyčių vados, jauniklius – patinėlius ir pateles - atskirkite jiems dar lytiškai nesubrendus. Tai nustatyti padės veterinaras.
