Kauniečių poros meilę augintiniams įkūnija paveikslai ir skulptūros

Kauniečiai Vilija ir Darius Bulanavičiai gyvūnus augina ne dėl to, kad siektų pergalių keturkojų parodose ar pelnytųsi iš jų veisimo. Kilmingi ir buvę beglobiai augintiniai sutuoktiniams suteikia daug laimės akimirkų.

Daugiau nuotraukų (1)

Vėjūnė Inytė

Oct 19, 2013, 12:31 PM, atnaujinta Feb 21, 2018, 12:53 AM

Rinkodaros specialistės ir dizainerio V. ir D. Bulanavičių namuose visada pilna augintinių, rašo "Lietuvos rytas".

Kauniečiai užaugino ir į laisvę paleido varniuką Karlą. Dabar jų namų palėpėje karaliauja iš gyvūnų prieglaudos paimta ir gydoma kuosa Nelsonas.

Šeimininkų draugija mėgaujasi ir dvi vipetų veislės kalės ACDC bei Amigo.

„Gyvūnai mus moko džiaugtis paprastais dalykais – saule, gamta ir priverčia bent trumpam sustoti, atsipalaiduoti“, – tvirtina pora.

Drauge šunims linksmiau

Kauniečių namuose pirmiausia į akis krinta daugybė paveikslų, molio lipdinių ir fotografijų, vaizduojančių kurtus.

„Abu jaučiame silpnybę būtent šios ar jai giminingų veislių šunims. Tai grakštūs ir nepaprastai draugiški gyvūnai“, – pasakojo V.Bulanavičienė.

Pora 16 metų augino Afrikos kurtę Preilą. Kai kalė paseno ir su ja teko atsisveikinti, kauniečiai vėl ėmė ieškoti naujo augintinio.

Nuvykę į vieną veislyną rado dvi vipetų veislės kalytes.

„Iš pradžių norėjome vieno šuns. Tačiau pamatę dvi kalytes, nusprendėme paimti abi. Gaila buvo palikti vieną šuniuką“, – "Lietuvos rytui" pasakojo D.Bulanavičius.

Vyras mokosi ispanų kalbos, todėl vieną kalaitę pavadino Amigo – tai ispaniškai reiškia draugą. Kita augintinė pakrikštyta sunkiojo roko grupės ACDC garbei. Jos gerbėjais yra abu kauniečiai.

Išmoko džiaugtis gyvenimu

Dėl savo sprendimo auginti du šunis pora nesigaili.

„Drauge gyvendamos kalytės jaučiasi puikiai. Kartu laksto, žaidžia. Linksmiau joms drauge ir tada, kai lieka vienos namuose. Matyti, kad turėdamos viena kitą jos jaučiasi laimingos“, – sakė V.Bulanavičienė.

Moteris tikino, kad iš savo augintinių mokosi džiaugtis gyvenimu.

„Vipetai labai mėgsta šilumą ir saulės atokaitą. Matau, kaip jos mėgaujasi saule, tingiai rąžosi ar noriai laigo po Panemunės šilą. Stebėdama jas pati išmokau akimirkai sustoti, pasidžiaugti gražia diena, gamta – paprastais, daug laimės suteikiančiais dalykais, kurių per darbus kartais nė nepastebime“, – pasakojo Vilija.

Darių keturkojės įkvepia kūrybai. Jis jas tapo, lipdo jų skulptūras iš molio ir meno kūriniais puošia namus.

Slaugė sužeistą kuosą

Neseniai kauniečių namuose atsirado dar vienas augintinis – kuosa.

Beglobiais gyvūnais besirūpinantys kauniečiai lankydamiesi vienoje gyvūnų prieglaudoje pamatė sužeistą paukštį ir nusprendė jį priglausti.

„Patirties jau turime. Prieš kurį laiką radome iš lizdo iškritusį varniuką. Bijojome, kad jį sudraskys katės, todėl parsinešėme namo“, – pasakojo pora.

Varnas Karlas jų namuose užaugo, sutvirtėjo. Tada kauniečiai paukštį išleido į laisvę.

Pamatę sužalotą kuosą, V. ir D. Bulanavičiai suprato, kad arba paukštis ras naujus namus, arba bus pasmerktas žūti. Kuosos sparnas buvo sulaužytas, ir veterinarijos gydytojai buvo linkę manyti, kad plunksnuotis neišgyvens.

Atsidūręs kauniečių namuose Nelsonas iš pradžių nevaržomas karaliavo namo palėpėje. Po truputį pratinosi prie šeimininkų. Šie paukštį slaugė, kol sparnas sugijo, tačiau skristi paukštis jau niekada nebegalės.

Pasveikusiam Nelsonui buvo nupirktas didžiulis narvas. Šeimininkai kasdien kuosą lanko, bendrauja su ja, ima į rankas ir net rūpestingai maudo vonioje.

Per kelis mėnesius paukštis jau ėmė priprasti prie žmonių. Kuosos šeimininkai tikisi, kad ateityje protingą paukštį jie visiškai prisijaukins.

Reikia leisti striksėti

Sigitas Rimkevičius

Veterinarijos gydytojas

„Laukinių paukščių namuose auginti nepatariama. Nebent sparnuotis traumuotas, neskraido.

Prieš namuose priglaudžiant varninių šeimos paukštį reikia žinoti, kad jis gyvens ne vienus, o kelias dešimtis metų. Todėl žmonės turėtų suvokti, kad noras auginti tokį paukštį turi būti ne trumpalaikė užgaida.

Kuosos, kaip ir kiti varninių šeimos paukščiai, yra protingos. Pamažu jos atpažįsta šeimininkus, prie jų prisiriša. Nuolat bendraujant jas galima išmokyti kalbėti.

Auginant neskraidantį paukštį reikia, kad dideliame narve būtų įtaisyta kuo daugiau medžių šakų. Striksėdamas ant jų sparnuotis išsikrauna, nesijaučia uždarytas.

Lesinti neskraidantį paukštį reikia kuo įvairesniu maistu – mėsa, vaisiais, daržovėmis, varške, kirmėlėmis, peliukais. Rudenį gamtoje galima parinkti gilių, šermukšnio uogų.

Paukštis, kaip ir žmogus, atsirenka, ką labiausiai mėgsta. Todėl rūpestingi šeimininkai turėtų stebėti, ką augintinis lesa.

Maudyti paukščio nepatarčiau. Geriau pastatyti dubenį su vandeniu. Jei paukštis nori, tegul pats jame turškiasi. Dar geriau, jei sparnuotis maudosi ne vandenyje, bet smėlio vonioje.“

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.