Kai teigė Svansio universiteto (Didžioji Britanija) biomokslų dr. Andrew Kingas, ganymo gebėjimas paremtas dvejomis paprastomis taisyklėmis. Šunims ir avims buvo primontuoti GPS davikliai. Pagal surinktus duomenis mokslininkai matematiškai apskaičiavo, pagal kokį modelį vyksta gyvulių ganymas ir kokia jo struktūra.
„Mes pamatėme, kaip šuo mato savo ganymo modelį“, – sakė A.Kingas. Iš esmės, šuo, žiūrėdamas į avių bandą, mato vientisą balkšvą masę, ir, kai pastebi didesnius plyšius, ima reguliuoti bandą taip, kad „ertmė“ būtų vėl užpildyta.
Taigi, tėra dvi ganymo modelio taisyklės:
1. Atsivėrus „plyšiui“ avių bandoje, kuo greičiau ją panaikinti.
2. Grąžinti jas į bandą, jei kai kurios avys išsiveržia per toli į priekį.
Štai ir viskas.
Beje, kaip paaiškėjo tyrimo metu, vienas aviganis šuo gali kontroliuoti apie 100 gyvulių. „Tačiau geriausia, jei daugiau nei 50 gyvulių bandą gano 2 ir daugiau šunų“, – teigė tyrimo bendraautoris, matematikos mokslų dr. Danielis Strömbomas iš Uppsalos universiteto Švedijoje.
Tyrimas publikuotas žurnale „Royal Society Interface“.