Kremliaus dvariškiai pasakodavo, jog Koni buvo geros valstybės vadovo nuotaikos įkaitė.
Esą melancholijos ar liūdnos nuotaikos akimirkomis pakakdavo Koni įleisti į prezidento kabinetą, ir V.Putino veidas tiesiog akyse tapdavo geresnis ir žmogiškesnis. Ar atsiras šiai kalytei tinkama pamaina, neaišku.
Iš lėkščių vogdavo maistą
Koni į pasaulį atėjo 1999 metais Pamaskvyje įsikūrusiame Ypatingųjų situacijų ministerijos kinologijos centre. Vėliau manyta, jog ši kalytė galbūt turi šuns, kuris esą priklausė Sovietų Sąjungos generaliniam sekretoriui Leonidui Brežnevui, kraujo.
Bet tiksliai žinoma, kad šunelį V.Putinui 2000 metais padovanojo Ypatingųjų situacijų ministerijos vadovas Sergejus Šoigu, kai tik neseniai pareigas eiti pradėjęs prezidentas užsuko į šunų veislyną.
Koni V.Putinui pasirodė apvilkta ryškia šuniška gelbėtojo liemene ir, kaip skelbia legendos, slapta lyžtelėjo prezidentui ranką.
Naujasis Rusijos lyderis net susigraudino.
Nuo to laiko jie retai išsiskirdavo. Koni lydėjo savo šeimininką į Kremlių, į Pamaskvio rezidenciją Novo Ogariove, į sodybą „Bočarov ručei“ Sočyje ir net į kai kurias užsienio keliones.
Tarp aukštų Rusijos prezidento svečių Koni garsėjo tuo, kad mėgo vogti iš jų lėkščių maistą darbo pietų metu.
Iškilmingos vakarienės metu kalytės į salę neįsileisdavo.
Tapo ir komiksų personaže
Bet ji, vaizdžiai sakant, nerado bendros kalbos su Angela Merkel – V.Putinas neslėpė, jog kartą pasinaudojo Koni, kad derybų metu išgąsdintų Vokietijos kanclerę. A.Merkel paniškai bijo šunų.
Buvęs pirmasis Rusijos vicepremjeras, o dabar nesutaikomas opozicionierius Borisas Nemcovas prisimena, kaip V.Putinas sykį neatvažiavo į planuotą svarbų susitikimą tik dėl to, kad sirgo jo mylimas šuo.
Televizijos REN TV steigėja Irena Lesnevskaja pasakojo, kad kartą Sočio sodyboje „Bočarov ručei“ prieš V.Putino susitikimą su žurnalistais apsauga nusprendė iš salės išvesti Koni. Bet šuo ištrūko, puolė prie V.Putino ir pradėjo ant jo garsiai loti.
I.Lesnevskaja paklausė: „Kas dar gali taip loti ant prezidento?“Į tai V.Putinas, patraukęs pečiais, atsakė: „Tikriausiai niekas!“
Koni dažnai patekdavo į laikraščių ir žurnalų straipsnius. Žurnale „Ogoniok“ ji tapo pagrindine komiksų serijos „Koni ir jos šeimininkas“ veikėja.
D.Medvedevo katino negedi
O Jungtinėje Karalystėje 2007 metais pasirodė „autobiografinė“ knyga vaikams „Koni istorijos“ („Connie Stories“), kurioje pirmasis Rusijos šuo „pasakojo“ apie savo gyvenimą Rusijos prezidento šeimoje.
Pavyzdžiui, kad Koni šeimininkas kartais dirba iki gilios nakties ir dažnai neturi laiko pažaisti su savo augintine.
„Kiekvieną dieną jis skaito daug dokumentų. Tai svarbus reikalas? Skaityti dokumentus svarbiau negu pasivaikščioti? Tai negali būti svarbiau nei linksmas žaidimas, ar ne?“ – skundėsi šalies prezidento numylėtinė.
Per vieną kasmečių spaudos konferencijų V.Putinas prisipažino, jog sunkiomis akimirkomis jis tariasi su savąja Koni, kuri esą jam duoda gerų patarimų.
Po to vienas prokremliškų jaunimo politinių judėjimų pasiūlė tokią talentingą kalę iškelti kandidate į Rusijos prezidento postą ir organizavo parašų rinkimą Koni paremti. Atsiliepimų buvo daug – juolab kad antroji V.Putino kadencija ėjo į pabaigą.
Bet dabar Koni nebėra – V.Putino gerbėjai rauda ir slapta galbūt net baiminasi dėl neprognozuojamos prezidento reakcijos.
Beje, panašiu metu nugaišo ir premjero Dmitrijaus Medvedevo katinas Dorofėjus. Bet ši netektis Rusijos taip nenuliūdino.
