Nors žmonės jau labai seniai augina šunis ir netgi laiko juos geriausiais savo draugais, šie keturkojai vis dar sugeba nustebinti. Jūsų dėmesiui – 10 neįtikėtinų faktų apie šunis.
Šunys nejaučia kaltės. O tos sudrėkusios ir kaltės kupinos akys tėra išgąsčio išraiška, kai jūs barate arba ruošiatės barti savo šunį.
Barnardo koledže Niujorke dirbanti mokslininkė Alexandra Horowitz išsiaiškino, jog visi tyrime dalyvavę šunys atrodė nusidėję, kai buvo išbarti už tai, kad suėdė skanėstus.
Įdomu tai, kad nusidėję atrodė ir tie šunys, kurie to skanėsto net savo akyse nebuvo regėję.
Šunų šlapimas pragraužia metalą. Tad leisti šunims šlapintis ant metalinių miesto žibintų stulpų nėra labai gera mintis. 2003 metais Derbišyro grafystė (Didžioji Britanija) išleido 75 tūkstančius svarų sterlingų (per 106 tūkst. eurų) ir užtruko 6 mėnesius, kad patikrintų apie milijoną žibintų stulpų.
Patikros prireikė po to, kai vienas jų dėl šunų šlapimo sukeltos metalo korozijos užkrito ant pėsčiųjų ir užmušė žmogų. Iš viso teko pakeisti šešis pavojų praeiviams keliančius stulpus.
Šunys mato spalvas. Dažnas klaidingai mano, kad šunys mato tik juodą ir baltą vaizdą. Tiesa ta, kad šie keturkojai skiria spalvas, tik ne taip gerai, kaip mes, žmonės. Žmogaus akis turi tris spalvoms jautrius kūgelius, o šuns – tik du.
Šunys mato gelsvai, melsvai pilkšvą vaizdą, bet neskiria raudonos ir žalios spalvų.
Tačiau jų kur kas geresnė rega naktį, palyginti su žmogaus.
Šunys užuodžia ligas. „Schillerhohe“ ligoninėje Gerlingene (Vokietija) atlikę tyrimus mokslininkai išsiaiškino, kad šunys geba užuosti žmogaus kūne esančių organinių junginių pokyčius, kurie rodo, kad organizmas veikia ne taip, kaip turėtų.
Moksliniai eksperimentai patvirtino, kad šunys jau geba užuosti vėžį, diabetą ir ankstyvus epilepsijos priepuolio požymius.
Šunys protingesni, nei jūs manėte. Nors kartais šunys elgiasi taip, kad nė kiek neprimena smegenų turinčio gyvūno, vis dėlto jų protas neretai siekia dvejų metų vaiko. Taip teigiama oficialiame JAV psichologų asociacijos pranešime.
Protingiausiais šunimis pripažinti borderkoliai gali įsiminti ir suprasti iki 200 žodžių. Nuo jų tik šiek tiek atsilieka pudeliai, vokiečių aviganiai, auksaspalviai retriveriai ir dobermanai. Taip, dobermanai yra penktoje vietoje protingiausių šunų sąraše!
Vizganti uodega – nebūtinai šuns laimės išraiška. Pasirodo, viskas priklauso nuo to, į kurią pusę ji vizga labiau.
Moksliniai tyrimai, kuriems vadovavo Britų Kolumbijos universiteto psichologijos profesorius dr. Stanley Corenas, patvirtino įdomų faktą: jei šuo uodegą vizgina labiau iš centro į dešinę pusę, vadinasi, jis nusiteikęs pozityviai ir paklusnus, jei iš centro į kairę pusę – tai baimės ir nepasitikėjimo ženklas.
Dešrainio („hot dog“) pavadinimas anglakalbių šalyse ne be reikalo siejamas su šunimis. Šunys iš tiesų yra karšti. Jiems ištverti karštą vasaros dieną sunkiau nei mums, žmonėms. Šunų kūno temperatūra siekia 38 laipsnius, situaciją dar blogina stora pavilnė.
Būtent dėl aukštesnės kūno temperatūros blusos labiau linkusios pulti šunis, o ne žmones.
Be to, šunys prakaito liaukas turi tik vienoje vietoje – pėdose, o karštomis vasaros dienomis kūną atvėsina ne prakaituodami, o tankiai ir stipriai lekuodami.
Šunys turi nosies atspaudą. Kaip žmonės turi unikalius pirštų atspaudus, taip ir kiekvienas šuo turi vienintelį ir nepakartojamą nosies raštą.
Jį sudaro įvairiausi iškilimai, odos netolygumai, grioveliai. Be to, ir nosies forma kiekvieno šuns skirtinga. Pagal tokį atspaudą būtų galima surašyti ir identifikuoti šunis!
Šunys sapnuoja. Šunų šeimininkai ne kartą yra matę, kaip miegodamas jų keturkojis purtosi, kratosi, dejuoja ar net bando kažką pasivyti.
Tai – sapnų sukelta nevalinga organizmo reakcija. Įdomu tai, kad ne visi šunys sapnuoja vienodai, – mažų veislių keturkojai sapnus regi dažniau nei didieji jų broliai. Pavyzdžiui, nykštukinis pudelis miegodamas gali sapnuoti kas dešimt minučių, o milžinišką vokiečių dogą sapnų epizodas aplanko tiktai maždaug kas valandą.
Šunys myli. Antropologė ir gyvūnų elgsenos specialistė Elizabeth Marshall Thomas pirmoji pasaulyje pareiškė, kad šunys jaučia meilę, o ne tiktai instinktyviai glaudžiasi prie to, kuris jį šeria.
Klermonto universiteto profesorius Paulas Zakas, atlikęs mokslinius tyrimus, patvirtino, kad šunų smegenys išskiria hormoną oksitociną, dar vadinamą meilės hormonu.
Jis išsiskiria tada, kai šuo bendrauja tiek su žmonėmis, tiek su kitais šunimis. Pavyzdžiui, oksitocino išsiskyrimas žmogaus organizme vyksta bučiuojantis arba apsikabinus.
Parengė Šarūnas Meškys
