Tad nieko nuostabaus, kad vaizdo įrašų dalijimosi portalas „YouTube“ yra tiesiog užtvindytas vaizdeliais su katėmis. Vien anglų kalba galima rasti per 25 milijonus vaizdelių su katėmis ir jų nuolatos daugėja!
Kačiukai „YouTube“ platformoje užima daugiau vietos, nei kai kurios įžymybės ir netgi savo populiarumu lenkia tokius mielumo įsikūnijimus, kaip kūdikiai.
Nėra abejonių, kad kačiukai valdo internetą. Ir visa tai yra dėl mūsų nepasotinamo kultūrinio apetito kačių vaizdo įrašams.
Žmones traukia vaizdo įrašai, kuriuose įamžintos bjauriai su kitais besielgiančios arba su kūdikiais žaidžiančios katės.
Bet kodėl taip yra? Gal žiūrėdami vaizdelius su katėmis mes paprasčiausiai ieškome priežasčių atidėlioti darbą? Galbūt ir ne.
Neseniai žurnale „Computers in Human Behavior“ paskelbtame straipsnyje nurodoma kita galima priežastis, kuo mus taip traukia kačių vaizdeliai. Mes juos nuolat žiūrime greičiausiai todėl, kad jie mums labai pakelia nuotaiką.
Indianos universiteto Medijų mokyklos mokslinė bendradarbė Jessica Gall Myrick atliko tyrimą, pakviesdama 6 827 žmones, kurie yra prisijungę prie gyvūnų teises ginančio „Facebook“ puslapio, atsakyti į klausimus apie gyvūnų auginimą, interneto vartojimą, vaizdo įrašų internete žiūrėjimą ir savo asmenybę.
Įdomiausioje apklausos dalyje, J.G.Myrick paklausė, kada respondentai paskutinį kartą žiūrėjo vaizdo įrašą su katėmis ir paprašė apibūdinti nuotaiką prieš ir po vaizdelio pažiūrėjimo.
Dauguma respondentų teigė, kad pažiūrėję vaizdo įrašą pasijuto daug laimingesni ir po to jautė mažiau neigiamų emocijų, tokių kaip nerimas, nusivylimas, liūdesys ir kaltė.
Tiesą pasakius, pažiūrėję vaizdelį su katėmis, žmonės jautėsi panašiai, kaip ir pažaidę su terapijai skirta kate.
„Didžiojoje dalyje literatūros teigiama, kad gyvūnų terapija sumažina nerimą ir gali pakelti žmonių nuotaiką, – teigia J.G.Myrick. – Tai praktiškai ir yra tas pats, ką aš nustačiau savo tyrimo metu“.
J.G.Myrick nuomone, vaizdo įrašai su katėmis gali būti ypač psichologiškai naudingi žmonėms, kurie yra alergiški gyvūnams, todėl negali turėti tiesioginio ryšio su jais.
Kaip rašo interneto portalas „The Huffington Post“, viskas susiveda į nuotaikos valdymo teoriją – idėją, išvystytą 8-9 dešimtmečiais. Ši teorija teigia, kad žmonės naudoja žiniasklaidos priemones, siekdami suvaldyti savo emocijas.
Pavyzdžiui, skaitant kažką, kas pakelia nuotaiką, pasišalina neigiami jausmai arba išlieka gera nuotaika. Tai skatina žmones ieškoti kažko linksmo, kai jie pajunta, kad nuotaika prastėja.
Tai gali paaiškinti, kodėl, atrodytų, ir taip beribiame internete, daugėja puslapių, kurie koncentruojasi į geras naujienas. Šis tyrimas taip pat leidžia nuspėti, kodėl katės yra mėgstamiausi gyvūnai internete.
Kiti tyrimai parodė, kad daugiau laiko internete praleidžia intravertai. Jie taip pat labiau mėgsta kates nei šunis.
Tyrimo dalyviai, kurie prisipažino dažniau žiūrėję vaizdo įrašus su katėmis, buvo nedrąsiausi ir mažiau emociškai stabilūs. Vadinasi, jiems greičiausiai reikia daugiau būdų nuotaikai valdyti, kurių jie ieško internete.
Tačiau reikia atlikti daugiau šios srities tyrimų. Žmonių atsakymai apie save gali būti ne geriausias informacijos šaltinis.
Tai negali parodyti, kaip į klausimus atsakęs žmogus jautėsi praeityje, net jei ir J.G.Myrick pažymėjo, kad mes linkę gerokai tiksliau prisiminti emocinę patirtį, nei neemocinę.
Šis tyrimas yra tik mažas žingsnelis, galintis padėti suprasti, kaip išties mus veikia vaizdeliai su katėmis.
J.G.Myrick portalui „The Huffington Post“ sakė, kad šis tyrimas nepaaiškino vieno svarbaus dalyko, kodėl žmonės vaizdelius su gyvūnais paprastai komentuoja arba jais dalijasi, užuot stebėję pasyviai. Mokslininkė prisipažino, kad jai be galo smalsu tai išsiaiškinti.
