Tačiau nepaisant tokio lepaus gyvenimo būdo šunelis pasirodė esąs ne tik tingus.
Mažas šunelis, kuris dažniausiai būna nešiojamas ant rankų, nuo savo šeimininkės pabėgo šį mėnesį, pasivaikščiojimo Lankašyro kalvomis Didžiojoje Britanijoje metu ir laukinėje gamtoje sugebėjo išgyventi net 9 dienas.
23 metų šunelio šeimininkė Katie Heaselden dėl to labai išgyveno, grįžusi į namus namuose Paigntone.
Bet dabar ji vėl gali dienas leisti su mylimu šuniuku, kuris dabar jau yra pramintas „tvirčiausiu Britanijos mopsu“.
K.Heaselden, dirbranti sesele, savo mopso neteko lankydama giminines. Mergina nusprendė su šuneliu pasivaikščioti Lankašyro kalvomis, bet Penny ėmė ir pabėgo su visomis savo rožinėmis petnešomis, prie kurių segamas pavadėlis.
„Ji dažniausiai būna šalia manęs, tačiau kažkas ją labai išgąsdino ir ji pabėgo. Aplink buvo avių, tačiau, kas ją tiksliai išgąsdino, nežinau. Tai galėjo būti ir paukštis“, – spėliojo šeimininkė.
Pasakodama apie savo numylėtą kalytę K.Heaselden pridūrė: „Ji visiškai naminė. Mes netgi juokaudavome, kad laukinėje gamtoje ji neišgyventų nė dienos, tačiau ji išgyveno devynias. Negaliu tuo patikėti. Ji tikrai nusipelno Britanijos tvirčiausio mopso vardo.“
Šeimininkė savo kalytės Penny ieškojo visą spalio 3 dieną, tačiau apylinkes užklojo rūkas. Paieškas ji tęsė kitą dieną, prieš sugrįždama į pietus dėl darbo.
Kaip rašo „Daily Mail“, nepaprastai sunerimusi socialiniame tinkle „Facebook“ ji paprašė padėti surasti jos mylimą gyvūnėlį. Taip atsirado daugiau nei 100 savanorių, įskaitant bėgikus ir dviratininkus, kurie dairėsi šuniuko.
Keli žmonės pranešė matę šunį, todėl vos radusi laiko K.Heaselden grįžo kelis šimtus kilometrų ieškoti šuns.
Tačiau tik pirmadienį per priešpiečius ūkininkas Johnas Atkinsonas pagaliau sugavo Penny, kurią vairuodamas automobilį pastebėjo bėgančią prie savo ūkio, esančio už maždaug 20 minučių kelio pėsčiomis nuo tos vietos, kur ji dingo.
37 metų J.Atkinsonas prisiminė: „Iš tolo pamaniau, kad tai didelė žiurkė, tačiau priartėjęs atpažinau, kad tai Facebooke išgarsėjęs mopsas.
Ji nurūko į laukus, tad aš leidau savo aviganiui Hempui ją atvaryti. Šunys susipažino, o per tą laiką spėjau pribėgti ir pagauti Penny.
Ji buvo gana nusilpusi, tad aš jai daviau šiek tiek šilto pieno ir užkandžių, suvyniojau į paklodę, tada susisiekiau su šeimininke, kurią apėmė ekstazė“.
K.Heaselden atvažiavo į ūkį ir pasiėmė Penny, ant kurios antkaklio buvo nurodyti kontaktiniai šeimininkės duomenys. Tai įvyko pirmadienį vakare.
Penny svoris nukrito nuo 6 iki 4,5 kilogramo, tačiau ją apžiūrėjęs veterinaras nustatė, kad kalytei viskas gerai. Reguliariai miegodama ir ėsdama Penny sugrįžta prie normalios būsenos.
K.Heaselden tėvai merginai Penny padovanojo Kalėdų proga, kai kalytei buvo vos 16 savaičių. Merginos mama, penkiasdešimtmetė Jennie Davies, laiko Penny brolį Percy, kuris liūdėjo be Penny, o dabar, kaip ir visa šeima, džiaugiasi, kad ji sugrįžo namo.
Nigelis Marshas, mopsų klubo „Pug Dog Club“ atstovas, sakė: „Aš nustebęs, kad ji išgyveno. Bet kokiam šuniui išgyventi tokiomis sąlygomis yra nuostabu.
Bet ypač nustebino, kad taip išgyveno mopsas, nes visi tokie šunys visiškai pasikliauna tik žmonėmis, kurie pasirūpina jų kasdieniniu patogumu ir poreikiais.
Mopsai buvo išveisti palaikyti kompanijai. Neįsivaizduoju, kad toks šuo galėtų sugauti pelę ar žiurkę ir taip prasimaitintų, kaip, pavyzdžiui, koks Džeko Raselo terjeras.
Bet mopsai ant kūno nešioja šiokį tokį maisto rezervą. Dėl to žmonės dažnai juos kritikuoja, tačiau šiuo atveju tai galėjo išgelbėti šį šunį.
Jie mėgaujasi savo maistu. Gali būti, kad ji išgyveno tik galvodama, kad sugrįš namo ir gaus skaniai pavalgyti“.
