Kartais to nė nežinodami mes su savo augintiniais elgiamės taip, kad jie to elgesio tiesiog negali pakęsti, bet tyliai jį toleruoja, nes nemoka žodžiais pasakyti, kas jiems nepatinka, o gal ir nesakytų, nenorėdami mūsų įžeisti.
Interneto portalas „mnn.com“ išvardijo net vienuolika mūsų savybių, kurios šunis tiesiog varo iš proto.
Apie dalį labiausiai šunis erzinančių mūsų savybių „Augintinyje“ jau rašėme. Šįkart papasakosime apie likusias.
Reikalavimas bendrauti su nemielais šunimis ar žmonėmis
Taip pat, kaip ir dauguma kitų socialių rūšių, šunys turi ir draugų, ir priešų. Lengva pastebėti, su kuriais kitais šunimis ar žmonėms jūsų šuo nori bendrauti, o su kuriais linkęs neturėti nieko bendra.
Nepaisant to, yra daug šunų savininkų, kurie tai ignoruoja ar tiesiog nepastebi užuominų, kurias jiems siunčia augintinis.
Gana dažnai šunų šeimininkai pernelyg entuziastingai verčia ar net kartais tiesiogine prasme stumia savo augintinius bendrauti su kitais, nors jų keturkojis verčiau eitų namo.
Arba jie leidžia nepažįstamiems žmonėms glostyti savo šunį, nors šuo aiškiai parodo, kad nori būti paliktas ramybėje.
Tačiau nereikia to painioti su teigiamu drovių šunų padrąsinimu. Drovius šunis reikia pamažu drąsinti, skatinti išeiti iš jų komforto zonos, apdovanojat už ramų, laimingą socialinį elgesį. Tai svarbu, norint padėti šuniui gyventi subalansuotą gyvenimą.
Bet reikia suprasti skirtumą tarp švelnaus, apdovanojimais paremto padrąsinimo ir vertimo bendrauti.
Kai šunys per daug stumiami bendrauti, jie gali imti priešintis ar net kąsti. Jeigu nekreipsite dėmesio į jų siunčiamas užuominas, tokias kaip ignoravimas, vengimas ar netgi urzgimas, jiems gali trūkti kantrybė ir apie nenorą bendrauti pareikš pačiu suprantamiausiu būdu – įkandimu.
Šioje situacijoje blogiau yra netgi tai, kad šuo nustos jumis pasitikėti kaip saugančiu lyderiu ir pradės neigiamai žiūrėti į pasivaikščiojimus lauke, kitus šunis, gyvūnus ar žmones.
Padarykite savo šuniui paslaugą: stebėkite jų kūno kalbą, kuri jums išduos, kada šuo nenori būti šalia tam tikrų žmonių ar kitų gyvūnų, ir neverskite su jais bendrauti.
Vaikščiojimas be galimybės tyrinėti ar uostyti
Yra skirtingų rūšių pasivaikščiojimai. Be abejonės, svarbu, kad šuo mokėtų klusniai vaikščioti su pavadėliu. Tačiau taip pat svarbu leisti šuniui pasivaikščiojimų su pavadėliu metu tyrinėti aplinką.
Šunys „mato“ nosimis. Jie kvapams skiria tiek pat svarbos, kiek mes, žmonės, vaizdams, domėdamiesi mus supančiu pasauliu. Galima sakyti, kad šunims medžio kamieno kvapas yra toks pat malonus, kaip mums gražus saulėlydis.
Šunis erzina tai, kad jie negali bent kelias minutes per dieną patyrinėti pasaulio, o juos vedžiodami žmonės per daug dažnai susitelkia tik į tai, kad šuo prasimankštintų ir atliktų savo gamtinius reikalus.
Mes dažnai šunis vedžiojame tuo pačiu keliu, be jokios įvairovės ar atsipalaidavimo jausmo ir per daug skubame juos sugrįžti namo.
Padarykite savo šuniui paslaugą ir bent per vieną kasdieninį pasivaikščiojimą leiskite jam pasimėgauti kvapais, ištyrinėjant pasaulį nosimi.
Nueikite ten kur nesate buvę, ištyrinėkite naują rajoną ar kelią ir leiskite šuniui ten apsiuostinėti, net jeigu tai užtrunka kelias minutes, kol pajudate tolyn.
Kad padėtumėte šuniui atskirti, kada pasivaikščiojimu metu leisti jam mėgautis kvapais, o kada jis turi paklusniai eiti šalia, naudokite skirtingus pavadėlius.
Taip šuo ilgainiui supras, koks pasivaikščiojimas jo laukia: trumpas, kai tik prasimankštinama ir atliekami gamtiniai reikalai, ar ilgesnis, kai galima nosimi patyrinėti aplinką.
Skirtingų rūšių pasivaikščiojimai stimuliuos šuns protą ir jusles, dėl ko jo gyvenimas taps įdomesniu.
Per stipriai įtemptas pavadėlis
Šunys ne tik puikiai skaito jūsų kūno kalbą, bet ir nuostabiai jaučia įtampos lygį, net per pavadėlį.
Įtempdami šuns pavadėlį per stipriai, jūs didinate šuns stresą, nusivylimą ir mažinate jo linksmumą.
Jūs galite galvoti: „Aš nenoriu per stipriai įtempti pavadėlio, bet man tenka tai daryti. Tai mano šuo mane tempia, o ne aš jį!“ Bet labai svarbu išmokyti šunį vaikščiot su nestipriai įtemptu pavadėliu.
Per šią odos ar medžiagos juostelę tarp jūsų ir šuns perduodamas didelis kiekis energijos. Atpalaiduodami pavadėlį, leidžiate šuniui suprasti, kad viskas gerai, kad nėra reikalo nerimauti ar būti įsitempusiu.
Atpalaidavę pavadėlį šuniui leidžiate suprasti, kad ir pats esate ramūs. Tada ir jūsų šuo nusiramina.
Kita vertus, įtempę pavadėlį šuniui siunčiate žinutę, kad jūs esate įsitempęs, nervingas, pasiruošęs pulti ar bėgti, ir jūsų šuo pradeda jaustis panašiai.
Taip, kaip ir jums nepatinka, kad šuo jus tampo, jūsų augintinis irgi nesijaučia gerai nuolat tampomas ir tokiu būdu gaudamas užuominas apie gresiantį pavojų. Jie taip pat supranta, kad nuo jūsų negali pasprukti, net jeigu ir mano, kad jiems tai reikėtų padaryti.
Šuo, vedžiojamas su įtemptu pavadėliu, labiau linkęs loti ir agresyviau reaguoja į švelnias socialines situacijas. O šuo, kurį vedžioja laisvesniu pavadėliu, yra ramesnis.
Tai įvaldyti sunku ir daug šunų savininkų dėl to vargsta, tačiau tai labai svarbu, nes kur kas maloniau vaikščioti su atsipalaidavusiu šunimi.
Buvimas įsitempusiu
Įtampa pavadėlyje nėra vienintelis būdas šuniui suprasti, kaip jūs jaučiatės. Jūs galite nesąmoningai suprasti, kai šalia jūsų esantis žmogus yra įsitempęs, net jei to nežinote. Šunys irgi tai sugeba.
Kuo labiau esate įsitempęs ar susikrimtęs, tuo labiau įsitempia ir jūsų šuo. Ir šunims, kaip ir mums, žmonėms, šis jausmas nepatinka.
Jūs galite sukioti akis, tačiau kitą kartą, kai jūsų šuo demonstruos įsitempimą ar nusivylimą, pasižiūrėkite į save – greičiausiai jūs pats taip jautėtės kelias pastarąsias minutes, kelias pastarąsias valandas, ar net dienas.
Jūsų šuo elgiasi, tarsi jūsų emocinis veidrodis. Jeigu ieškote geros priežasties meditacijai, galimybė nuraminti šunį yra kaip tik tai.
Buvimas nuobodžiu
Žinote tą jausmą, kai tenka būti su kažkuo visiškai nuobodžiu?
Prisiminkite laiką, kai buvote maži, o tėvai darė nuobodžius suaugusių dalykus, nieko panašaus į ėjimą į parką ar žaislų parduotuvę. Prisiminkite tą jausmą, kai vos tvėrėte savo kailyje, skundėtės ir verkšlenote.
Jūs negalėdavote dalyvauti suaugusių pokalbiuose, kurie ir šiaip buvo nuobodūs. Jums tiesiog liepdavo tylėti ir ramiai sėdėti. O jūs paprasčiausiai norėjote judėti! Norėjote lakstyti, kad išvengtumėte monotonijos.
Štai kaip jaučiasi jūsų šuo, kai esate nuobodus suaugęs žmogus. Šunys negali pakęsti, kai mes būname nuobodūs, nors sunku tokiais nebūti.
Grįžę iš darbo norime atsipalaiduoti, susitvarkyti namuose, pasiruošti vakarienę ar išsitiesti ant sofos. Šunis tai labai erzina, nes jie visą dieną laukė, kada sugrįšime ir su jais pažaisime.
Jeigu jūsų šuo kelia rūpesčius – lenda į dėžes ar spintas, griaužia batus ar stalo kojas, jis jums bando parodyti, kaip jam nuobodu. Laimė yra geras šio nuobodulio sprendimo būdas: dresūros žaidimai.
Galite šunį išmokyti naujo dalyko, tobulinti senus įgūdžius, ar žaisti mėgstamą šunų žaidimą „surask“, paslėpdami jų mėgstamą žaislą, ar eiti eiti į šunų dresūros aikštelę, nes tai visada stimuliuoja šuns mąstymą ir kūną.
Valandos treniruotė šunį nuvargina tiek pat, kiek kelios valandos nuolatinio žaidimo su kamuoliuku.
Vaikščiojimas ir treniruotės yra svarbu, nes tai prideda ir šiek tiek darbo šuns smegenims, dėl ko jis bus palaimingai pavargęs. Net ir 15-30 minučių dresūros yra labai naudinga.
Tai turėtų būti akivaizdu ir tam daug vietos neskirsime. Tik svarbu paminėti, nes per daug žmonių vis dar mano, kad tai linksma.
Neskelskite lojimo garso, kai gatve prasilenkiate su šuniu. Nemosuokite šuniui ar nekalbinkite jo, kai jis loja už lango ar už durų. Netampykite šuns už uodegos. Sąrašą galima tęsti ir tęsti.
Trupmai sakant, nedarykite nieko, kas erzina šunį, net jeigu jums tai ir atrodo juokinga. Šuniui tai nejuokinga. Dėl to jis gali turėti elgesio problemų, o jūs – keletą pelnytų šuns dantų žymių ant odos.
