„Tai – labai mieli, jaukūs ir švarūs gyvūnai, kurie ūkininkui gali suteikti naudos, o sodybą su keliolikos arų veja turinčiam žmogui gali tapti jos puošmena ir tokiu pat prieraišiu augintiniu, kokiu tampa šuo ar katė“, – gerų žodžių savo auginamoms alpakoms negailėjo R.Nevardauskas.
Prieš ketverius metus pirmas tris alpakas įsigijusio R.Nevardausko bandoje dabar jau – per šešiasdešimt šių mielų, puikios kokybės vilną duodančių gyvūnų.
Kadangi visos patelės yra sukergtos, šis vienas didžiausių alpakų ūkių Baltijos šalyse artimiausiu metu dar labiau išaugs.
Tam ruošdamasis verslininkas jau dabar tveria naujas ganyklas ir plečia šalia sodybos stovintį tvartą.
Alpaka gali pakeisti žoliapjovę
Alpakos laikomos garduose, po kelias alpakas viename aptvare. Kiekviename garde – atskirai įrengtos ėdžios šienui, vieta kombinuotiems pašarams, pastatytas vandens dubuo. Vanduo alpakoms visada turi būti švarus.
Tvartu šį statinį galima pavadinti tik santykinai. Viduje jis labiau panašus į malūnininko svirną – visur tvarka ir švara, nosies neriečia nemalonūs kvapai, o po alpakų gardus gali vaikščioti nebijodamas įminti į išmatas.
„Šie gyvūnai pasižymi tuo, kad gamtinius reikalus atlieka vienoje vietoje. Todėl išvalyti gardus yra nesunku, o ir pievoje, kur jos ganosi, yra švaru.
Kadangi alpakos žolę nuėda taip, lyg ji būtų nupjauta žoliapjove, tai gali tapti dar vienu argumentu sodybų savininkams įsigyti bent kelis tokius gyvūnus.
Alpakos yra tarsi gyva žoliapjovė, jos nuskabys žolę net ir sunkiai prieinamose vietose, o kadangi gamtinius reikalus šie gyvūnai atlieka vienoje vietoje, tai ir veja išliks švari“, – gerų žodžių savo augintiniams negailėjo R.Nevardauskas.
Plės ir tvartą, ir ganyklas
Alpakų auginimas – tik vienas daugelio R.Nevardausko verslų.
Anksčiau miške dirbęs R.Nevardauskas prieš dešimt metų Dargaičiuose įsigijo lentpjūvę.
„Kol kas pastačiau tik dalį tvarto, tačiau turiu projektą ir jau ruošiu medžiagas jam plėsti. Bus plečiamos ir ganyklos“, – sakė alpakų auginimu užsiėmęs vyras.
Pajamų ūkiui R.Nevardauskas tikisi gauti ir iš kalėdinių eglučių, kurių pasodino lentpjūvės pašonėje.
Braškyno pelnas – sūnaus pomėgiui
Pirmuoju šio darbštaus vyro verslu tapo braškių auginimas.
„Braškyną buvome įkūrę Joniškio rajone. Tačiau paaugus sūnui, kuris labai domėjosi kartingų sportu, turėjome keltis į Šiaulius.
Šiam sūnaus pomėgiui teko paaukoti visą braškyno pelną, nes kartingų sportas – brangus malonumas“, – sakė R.Nevardauskas.
Tėvų paramos sulaukęs Mantas Nevardauskas jų lūkesčius pateisino su kaupu – vaikinas tapo daugkartiniu ne tik kartingų, bet ir žiedinių automobilių sporto Lietuvos bei Baltijos šalių čempionu.
Šiuo metu jau savo verslą pradėjusio – kartingų nuoma užsiimančio M.Nevardausko kolekcijoje – per 300 apdovanojimų.
Įsitikino vilnos kokybe
Kas R.Nevardauską paskatino imtis Lietuvoje neįprasto verslo – auginti alpakas?
„Tam mane pastūmėjo žmonos pomėgis. Gaminiais iš vilnos susidomėjusiai žmonai kartą vienoje parduotuvėje pasiūlė įsigyti alpakų vilnos siūlų.
Žmona netruko įsitikinti, kad iš alpakų vilnos suvelti gaminiai yra labai aukštos kokybės. Tada ėmiau domėtis, kur ir kaip būtų galima įsigyti šių gyvūnų.
Į Europą alpakos buvo atvežtos prieš 18 metų, Lenkijoje jas auginti imta prieš 12 metų, o į Lietuvą šie gyvūnai buvo įvežti tik prieš 5 metus.
2012 metais nuvykau į Trakų rajoną, kur vienas ūkininkas jau augino alpakas. Po to keliavau apžiūrėti alpakų fermų į Lenkiją ir Vokietiją“, – verslo pradžią prisiminė R.Nevardauskas.
Susirinkęs informacijos apie šių gyvūnų auginimą R.Nevardauskas tris pirmąsias savo alpakas įsigijo iš Trakų rajone gyvenančio ūkininko.
Po to prireikė patinėlių. Juos verslininkas per Latviją atsigabeno iš Anglijos. Vėliau skirtingų spalvų patelių R.Nevardauskas parsiskraidino net iš Čilės.
Už alpaką nepagailėjo ir 7000 eurų
„Alpakos yra porakanopiai kupranugarių šeimos nariai, auginami vilnai. Artimiausios alpakoms yra lamos, tačiau jos yra du kartus didesnės ir jų vilna daug prastesnės kokybės.
Alpakos kainuoja nepigiai – už pusės metų patinėlį prašoma apie 1000 eurų, o už suaugusią alpaką – iki 2000 eurų.
Priklausomai nuo vilnos kokybės (kuo plonesnė – tuo brangesnė), alpaka gali kainuoti ir 15 tūkstančių eurų“, – sakė verslininkas.
Pats R.Nevardauskas už vieną savo alpakų bandą papildžiusį išskirtinį patinėlį sakė nepagailėjęs net 7 tūkstančių eurų.
„Norisi kokybės, o ne kiekybės. Geriau laikyti 30 gerų, o ne 60 vidutiniškų alpakų, nes iš vieno gyvūno per metus, tarkime, galima gauti du kilogramus, o iš kito – net keturis kilogramus vilnos.
Todėl galvodamas apie bandos gerinimą aš jau kreipiu dėmesį ir į įsigyjamų augintinių kilmės dokumentus“, – aiškino R.Nevardauskas.
Pelno alpakų auginimu užsiėmęs ūkininkas gali tikėtis ir iš palikuonių, ir iš vilnos.
„Kasmet viena alpaka duoda vilnos už maždaug 200 eurų. Savo tėvynėje, Čilėje, alpakos gyvena iki 25 metų. Kiek jos gyvens Lietuvoje – dar neaišku“, – sakė R.Nevardauskas.
Pašarus gamins ir lietuviai
Šiuo metu R.Nevardausko ūkyje yra per 60 alpakų. Kadangi patelės yra sukergtos, ūkis ūgtelės.
„Kergti galima jau pusantrų-dvejų metų amžiaus pateles. Palikuonio jos laukiasi 11,5 mėnesio ir atsiveda vieną jauniklį. Padėti priimti mažylį prireikia gal kokiai vienai alpakai iš trisdešimties.
Mažylis jau po 15 minučių stojasi ant kojų ir vaikšto, o po mėnesio jau pats skabo žolę. Pusę metų su motina praleidęs jaunėlis tampa visateisiu bandos nariu“, – pasakojo alpakų augintojas.
Maistui šie gyvūnai nėra labai išrankūs. Vasarą maitinasi žole, žiemą alpakoms reikia šieno.
Papildomai joms duodama kombinuotų pašarų. Vasarą vienai alpakai reikia apie 100 gramų kombinuotų pašarų per dieną, o žiemą – dvigubai daugiau.
Kombinuotus pašarus savo augintinėms R.Nevardauskas vežasi iš užsienio (Belgijos, Lenkijos, Vokietijos).
Netrukus alpakoms bus pradėti gaminti ir lietuviški kombinuoti pašarai – juos ruošiasi gaminti AB „Joniškio grūdai“.
Žiemą tvarto šildyti nereikia
„Aš savo augintines kerpu pavasarį, kai atšyla oras. Iki rudens alpakoms spėja ataugti 3-4 centimetrų vilna.
Šalčio šie gyvūnai nebijo ir gali būti laikomi nešildomame lentiniame tvartelyje.
Panevėžio rajone pas vieną ūkininką auginamos alpakos puikiai jautėsi ir spaudžiant 15-20 laipsnių šalčiui.
Aš tvarte, kad neužšaltų geriamasis vanduo, stengiuosi palaikyti 0 laipsnių temperatūrą. Beje, labai svarbu, kad alpakoms būtų tiekiamas vanduo švarus, todėl užsiteršus vandeniui, jį reikia pakeisti.
Jei oras yra sausas, tai savo alpakas į lauką išleidžiu ir žiemą. Joms žiemą lauke patinka, gyvūnai mielai vartosi po sniegą“, – sakė R.Nevardauskas.
Reikia prižiūrėti nagus ir dantis
Alpakos nėra lepūs gyvūnai. Per ketverius jų auginimo metus R.Nevardauskui didelių problemų nepasitaikė – nugaišo tik vienas jauniklis.
„Reikia prižiūrėti kanopas ir dantis. Alpakų nagai turi būti lygiai nudildyti. Dantų alpakos turi tik apatiniame žandikaulyje. Juos taip pat gali tekti padildyti.
Kartais pasitaiko odos problemų, pašutimų. Tai nutinka todėl, kad mūsų žolėje trūksta mineralų. Šiuos gyvūnus du kartus per metus reikia skiepyti ir nuo parazitų.
Ne viską apie alpakų auginimą galima rasti literatūroje, kartais praktikoje atsitinka visai kitaip, tačiau privalumų auginant alpakas yra kur kas daugiau nei trūkumų“, – tvirtino R.Nevardauskas.
Vilna tinka ir apatiniam trikotažui
Pagrindinis alpakų privalumas yra puikios kokybės jų vilna.
„Alpakų vilna yra keturis-penkis kartus plonesnė už avies vilną. Alpakų plaukas yra tuščiaviduris kaip šiaudas – turi oro tarpą – todėl gaminiai iš jų vilnos yra ir šiltesni, ir tvirtesni.
Alpakų vilnoje nėra ir lanolino, kurio yra avies vilnoje, todėl iš alpakų vilnos pagaminti gaminiai yra ne tik švelnesni – jų neėda ir kandys. Kadangi alpakų plaukas yra vos 14-18 mikronų storio ir švelnus, iš jų vilnos galima gaminti netgi apatinį trikotažą. Alpakų vilna yra įveliama ir į šilką.
Savo kokybe alpakų vilna nusileidžia nebent Kašmyro ožkų vilnai“, – augintinių vilnos privalumus išvardijo R.Nevardauskas.
Mezginių dažyti nereikia
Iš alpakų vilnos mezgamos pirštinės, kepurės, kojinės, netgi paltai. Tam naudojama iš alpakų nugaros ir šonų nukirpta geresnės kokybės vilna. O nuo kojų ir kaklo nukirpta vilna labiau tinka pagalvėms, antklodėms.
Megztiniui numegzti gali prireikti apie 600 gramų vilnos – toks megztinis kainuotų apie 100 eurų. Iš alpakų vilnos numegztos kojinės kainuoja apie 25 eurus.
Dar vienas alpakų vilnos privalumas yra plati jų spalvinė gama. Pasak specialistų, sutinkamos net 22 spalvų ir 60 atspalvių alpakos, todėl iš jų vilnos pagamintų siūlų nebereikia dažyti.
Siūlus verpia rateliu
Per kelerius metus R.Nevardauskui pavyko surinkti 16 skirtingų spalvų alpakų gamą.
„Dar neturiu juodmargės alpakos. Gan retos ir brangios yra ir pilkos spalvos alpakos. Pernai man pavyko įsigyti šešias tokios spalvos pateles ir patinėlį.
Siekdamas įsigyti išskirtinų spalvų gyvūnų aš kooperuojuosi su vokiečių ir lenkų alpakų augintojais“, – sakė R.Nevardauskas.
Pagrindinė problema, su kuria susiduria alpakų augintojai Lietuvoje, tai – vilnos karšimas ir siūlų verpimas.
„Kol turėjome mažiau alpakų, siūlus rateliu verpdavo žmona. Verpimo technologija tokia pati, kaip ir prieš šimtą metų. Tai – labai daug triūso ir laiko sąnaudų reikalaujantis užsiėmimas.
Verpiant rateliu 100 gramų vilnos siūlais pavyks paversti tik per keturias valandas.
Alpakų vilnos karšyklų Lietuvoje nėra.
Jų galima rasti tik Vokietijoje, tačiau vienos spalvos vilnos į tokią karšyklą reikia vežti mažiausiai 30 kilogramų. Tiek vilnos per metus galima surinkti iš dvylikos alpakų.
Kadangi padidėjus bandai vilnos atsirado daug, žmona jau nebepajėgia jos suverpti rateliu, todėl ruošiu vilną ir siųsiu ją karšti į Vokietiją“, – sakė R.Nevardauskas.
Investicijos sugrįžta per 4–5 metus
Verslininko teigimu, optimalu būtų laikyti apie šimtą alpakų. Turint po 10-12 vienspalvių alpakų jų vilną jau būtų galima siųsti į karšyklą, o ne verpti siūlus rateliu.
„Minusų auginant alpakas nėra. Jei perdirbi vilną, tai alpaka ne tik išsilaiko, bet ir duoda pelno. O papildomų pajamų galima gauti ir pardavus palikuonis.
Į alpakų ūkį investuoti pinigai sugrįžta per 4-5 metus. Tiesa, panorus iškart įsigyti didesnę bandą, prireiktų nemažai lėšų“, – sakė verslininkas.
Gali tapti sodybos puošmena
Populiarindamas alpakas R.Nevardauskas savo augintines vežiojasi į įvairias miestų šventes, parodas, lanko mokyklas, mokinių ekskursijos atvyksta į Dargaičius.
„Alpaka – labai mielas, švarus ir jaukus gyvūnas. Su juo galima ir pažaisti, ir po lauką pasivaikščioti, nusiraminti. Alpakos mielai žaidžia su vaikais, jas galima dresiruoti.
Patinėliai tvarkingesni, jaukesni ir gražesni. Jie sveria iki 75 kilogramų, o patelės 50-55 kilogramus.
Tai – puikus, sodybą papuošti galintis gyvūnas, su kuriuo sodybos šeimininkų vaikai ar anūkai mielai leis laiką.
Anglijoje alpakos laikomos ir vištų bei žąsų fermose vietoj signalizacijos. Išvydusios lapę ar vilką jos pratisu signalu informuoja apie nekviestą svečią.
Tačiau alpakos yra bandos gyvūnai, todėl panorus įsigyti alpaką reikia pirkti bent jau dvi.
Nusprendus įsigyti alpaką geriausia rinktis jau sukergtą patelę. Iš mūsų ūkio alpakas įsigijusiems žmonės mes padeda nukirpti vilną, patariame, kaip šį gyvūną prižiūrėti.
Pirkėjui mes taip pat garantuojame, kad atėjus laikui jo įsigyta patelė bus sukergta“, – sakė alpakų augintojas.
Nori įsteigti mini zoologijos sodą
R.Nevardausko sodyboje galima išvysti ne tik alpakų – čia ganosi ir dvi lamos.
„Lamos Anduose naudojamos kroviniams pernešti, tačiau jų vilna daug prastesnė už alpakų.
Man iš lamų jokios naudos nėra, tačiau jas įsigijau sumanęs savo sodyboje įrengti mini zoologijos sodą, kuriame, be alpakų ir lamų, būtų ir kitų kupranugarių šeimos atstovų.
Planuoju nusipirkti ir kupranugarių, ir guanakų, ir vikunijų. Pastarosios yra labai brangios, nes buvo paskelbtos nykstančiomis.
Manoma, kad vikunijos gali būti naminių alpakų protėviai. Vikunijų vilna labai vertinga, nes gali būti kerpama tik kas trejus metus.
Labiau paplitę guanakai yra stambesni už vikunijas, tačiau jų elgsena ir gyvenimo būdas panašūs.
Kupranugarių ketinu įsigyti ne tik tam, kad juos čia atvykę žmonės galėtų pamatyti, bet ir jais pajodinėti“, – ateities planais pasidalijo R.Nevardauskas.
Alpakų tėvynė – Pietų Amerika
– Alpakos yra kupranugarių šeimos porakanopis žinduolis. Šie vilnai auginami gyvūnai daugiausia paplitę Ekvadore, Peru, Bolivijoje, Čilėje.
– Alpakos gyvena bandomis aukštikalnėse (nuo 3500 m iki 5000 m virš jūros lygio).
– Alpakos yra švelnios ir smalsios, tačiau jos nemėgsta, kai nepažįstama alpaka ar žmogus bando artintis, ypač iš užpakalio.
– Kai kurios alpakos supykdytos spjaudosi atrytu skrandžio turiniu.
– Išvengti vidinių parazitų šie gyvūnai prisitaikė tuštindamiesi bendrose mėšlo krūvose, todėl alpakas galima laikyti kaip augintinius namuose.
– Patinai dažniausiai yra švaresni nei patelės.
– Patelės laukiasi 11,5 mėnesio, atvedamas vienas jauniklis. Dvyniai pasitaiko rečiau nei tarp žmonių.
– Alpakos gali kryžmintis su lamomis.
