Šis straipsnis pagrįstas dideliu tarptautiniu tyrimų projektu,
kuris galbūt leis išsklaidyti kai kuriuos prieštaravimus dėl
„žmogaus geriausių draugų“ kilmės, kuri iki šiol buvo
aiškinama dviem pagrindinėmis hipotezėmis.
Pirmoji prielaida teigia, kad žmonės pirmiausiai prijaukino
vilkus Europoje prieš daugiau negu 15 tūkst. metų.
Tačiau kiti tyrėjai laikėsi nuomonės, kad prijaukinimas įvyko
prieš maždaug 12,5 tūkst. metų Centrinėje Azijoje arba Kinijoje.
Naujoji studija, paskelbta JAV žurnale „Science“, rodo, kad
abi prielaidos galbūt yra vienodai teisingos.
„Galbūt priežastį, kodėl nebuvo bendro sutarimo aiškinant,
kur buvo prijaukinti šunys, lėmė tai, kad visi buvo šiek tiek
teisūs“, – sakė vienas iš šio projekto vadovų, Oksfordo
universiteto tyrėjas Gregas Larsonas.
Mokslininkai savo tyrimuose naudojo ankstyvųjų šunų DNR
medžiagą ir archeologinius duomenis.
Per šį projektą taip pat buvo pirmąkart nustatyta prieš 4,8
tūkst. metų gyvenusio šuns genų seka. Šis darbas buvo atliktas
Švč. Trejybės koledže Dubline.
To šuns kaulų buvo rasta neolito epochos koridoriniame kape
Niugreindžo vietovėje Airijoje – megalitiniame statinyje, kuris
yra maždaug to paties amžiaus kaip Anglijos Stounhendžas.
Ši grupė taip pat tyrė mitochondrijų DNR, išgautą iš 59
senovinių šunų, gyvenusių prieš 14–3 tūkst. metų, liekanų.
Tie duomenys buvo palyginti su daugiau negu 2,5 tūkst. šiuolaikinių
šunų genetinėmis ypatybėmis.
Mokslininkai daro išvadą, kad šunys tikriausiai buvo atskirai
prijaukinti tiek Europoje, tiek Azijoje, o vėliau kryžminosi,
žmonėms migruojant per žemyną. Tokiu atveju daugumos
šiuolaikinių šunų genomą sudaro jų protėvių Azijoje ir
Europoje genų mišinys.
Naujoji hipotezė taip pat iš dalies gali paaiškinti, kodėl
mokslininkams buvo sunku interpretuoti ankstesnių genetinių tyrimų
rezultatus.
„Naujasis modelis yra provokuojantis ir jaudinantis, – sakė
Čikagos universiteto populiacijų genetikos ekspertas Johnas
Novembre'as. – Būtina glaudžiai
bendradarbiauti, kad būtų išnarpliota ši paini istorija.“
Dvigubos kilmės teorija galbūt taip pat tinka aiškinant
naminių kačių ir kiaulių kilmę, sako Stokholme įsikūrusio
Karališkojo technologijų instituto genetikas Peteris Savolainenas.
„Jeigu prijaukinimas įvyko tik vienoje vietoje, tai tikriausiai
buvo labai sunku padaryti, – aiškino jis. – Bet jeigu tai nutiko
dukart, galbūt tai nėra taip sunku kaip galvojome.