Laikini globėjai iš Pietų Karolinos (JAV) kreipėsi į Niujorke esančią gyvūnų priežiūros centrą NSALA, kur pasiteiravo, ar ji jau yra fiziškai ir psichologiškai pasiruošusi būti priglausta naujuose namuose. Mat jos mažylis namus rado greitai, tačiau Mamai dar reikėjo padirbėti socializacijos srityje, išsigydyti vidaus organų ligas.
Įprastos patikros metu kalytė buvo nuodugniai apžiūrima. Tačiau įtarimą sukėlė keletas nedidelių gumbelių ant jos kūno. Netrukus ji gulėjo po rentgeno aparatu.
„Kai mes pamatėme rengenogramą, pasimatė, kad jos visas kūnas buvo sušaudytas iš šratinio, paukščių medžioklei skirto šautuvo. Tad štai kodėl ji tokia baili, vos tik išeina į lauką. Juk kulkos lėkė į ją lauke“, – sakė vyriausioji gyvūnų gelbėjimo tarnybos specialistė Cindy Szczudlo.
Smulkūs šratai smigo į visą jos kūną. Nebuvo nei vienos kūno dalies, kurios nebūtų pažeidęs šūvis.
Neįtikėtina tai, kad visos kulkos taip ir liko organizme, o jas pašalinti, anot veterinarų, nėra prasmės, mat jos tai jokio pavojaus sveikatai nebekelia.
Nors dabar ji jokių skausmų nejaučia, vis tik kalytės psichikai žala padaryta didelė – dešimtys šratų, smigusių į jos kūną, privertė patirti košmarą.
„Dabar kalytė didelio fizinio diskomforto dėl kadaise patirto siaubo nejaučia. Ji tik trokšta laimingai gyventi likusį gyvenimą“, – teigė C. Szczudlo.
Vis tik kol kas organizacijos darbuotojams teks padirbėti, kol kalytė nebebijos eiti į lauką.
„Kai tik ją išvedame, ji iš visų jėgų stengiasi pasprukti ir bando perlipti tvorą. Ji nori būti patalpoje, kad ir kokia ji bebūtų. Ji tokia miela ir draugiška. Kai ji būna patalpoje, kai ji bendrauja su žmonėmis, ji tampa laiminga, labai žaisminga“, – pasakojo C. Szczudlo.
Kai tik Mamos sveikatos būklė pagerės, o socializacijos procesas suteiks vilčių, jai bus ieškomi nauji namai. Visas organizacijos kolektyvas tiki, kad Mama netrukus ras šeimininką, kuris ją mylės ir niekada nenuskriaus.
Kas sušaudė šunelį, taip ir neliko aišku.
