Istorija pasidalijo vienas vyras, kurio namuose apsigyveno maža žaisminga katytė, pridariusi jam rimtų bėdų.
Siūlome susipažinti su pasakojimu, kuris buvo paskelbtas interneto puslapyje „tickld“, ir jums. Tik pasiruoškite nosines ašaroms šluostytis:
Man būna nemalonu paskambinti į darbą ir pranešti, kad susirgau. Nors ir kokia pateisinama to atsiprašymo priežastis būtų, man visada atrodo, kad viršininkas pamanys, kad aš meluoju.
Neseniai turėjau rimtą pateisinamą priežastį, tačiau vis tiek sumelavau, nes tiesa buvo per daug gėdinga.
Paprasčiausiai paminėjau, kad susižeidžiau galvą ir tikiuosi kitą dieną pasijusti geriau.
„Iki tol, – pamaniau, – sugalvosiu kokį nors neįtikėtiną pasiteisinimą, kodėl ant mano galvos tvarstis“.
Viskas prasidėjo daugiausiai todėl, kad pasidaviau žmonos norui priglausti mažą gražią katytę. Iš pradžių ši nauja gyventoja problemų nesukėlė.
Vieną rytą, kai papusryčiavęs prausiausi duše, išgirdau žmonos Deb balsą, iš virtuvės: „Atliekų smulkintuvas (tokie būna įtaisyti kriauklėje, – vert. past.) ir vėl sugedo. Ateik ir pataisyk“.
Maudydamasis duše užprotestavau: „Juk žinai, kur perkrovimo mygtukas. Perkrauk jį pati!“
„Bet aš bijau! – nenurimo ji. – Kas bus, jeigu jis pradės veikti ir mane įtrauks?“
Vėliau sekė reikšminga pauzė, po kurios išgirdau: „Nagi, tai užtruks tik kelias sekundes“.
Taigi aš išėjau nuogas ir šlapias, tikėdamasis, kad mano tylus šokiruojantis nuogumas leis jai suprasti, jog, mano nuomone, jos elgesys yra ypatingai bailus.
Giliai dūsaudamas, palindau po kriaukle tam, kad surasčiau mygtuką. Tai buvo paskutinis veiksmas, kurį prisimenu atlikęs.
Man smogė be perspėjimo ir be jokios pagarbos mano padėčiai. Ne, tai nebuvo mane įtraukusio smulkintovo geležiai dantys.
Tai buvo mūsų naujoji katytė, kurią žavi maskatuojantys objektai. Šįkart ji pastebėjo vieną tokį kabantį tarp mano nuogų kojų.
Ji mane stebėjo iš už kampo ir puolė, kai lenkiausi po kriaukle.
Ir kaip tik tuo metu, kai buvau bejėgiškiausioje situacijoje, ji šoko link „žaisliukų“, kuriuos aš nesąmoningai jai pademonstravau, ir suleido į juos savo adatų aštrumo nagus.
Praradau bet kokį racionalų sugebėjimą kontroliuoti savo kūną ir tada ūmiai šokau į viršų su visu svoriu ant mano vyriškumo kabančia katyte.
Laukiniai padarai kartais automatiškai reaguoja taip: „pulti“ arba „lėkti“.
Vyrai tokioje situacijoje renkasi „lėkti“. Žinau tai iš patirties.
Aš lėkiau tiesiai į orą, bet mane sustabdė virš galvos buvusi kriauklė ir spintelė.
Nuo smūgio praradau sąmonę.
Nubudęs pamačiau žmoną ir medikus, stovinčius aplink mane.
Nėra daug gėdingesnių dalykų, nei atsipeikėti gulint nuogam ant virtuvės grindų it matyti, kaip į tave žiūri grupė daug regėjusių paramedikų.
Dar baisiau, kad jiems žmona papasakojo visą istoriją, o jie dėl to balsu kikeno, beviltiškai stengdamiesi tramdyti isterišką juoką, kol atliko savo pareigas.
Kažkaip sugebėjau tai ištverti.
Po kelių dienų pagaliau sugebėjau ateiti į darbą, kur mano bendradarbiai bandė išgauti galvos traumos priežastį.
Aš nieko nesakiau, nes man iš tiesų buvo per skaudu apie tai kalbėti.
