Populiarumo banga vakarų Škotijos baltuosius terjerus „užliejo“ po 1980 – ųjų, apie tokį ažiotažą tikrai negalvojo škotų medžiotojai, kai prieš porą šimtmečių išveisė šiuos šunelius graužikų, kiaunių ir kitų žvėrelių medžioklei.
Išveisė baltakailius, kad grobį persekiojantys šunys gerai matytųsi. Tačiau šiandien jie nebemedžioja. Vakarų Škotijos baltieji terjerai tapo šeimos šunimis, vaikų žaidimų draugais. Ir, kaipgi kitaip, šunų parodų žvaigždėmis – prie vakarų Škotijos baltųjų terjerų ringų tuščia nebūna... šelmiški snukučiai prikausto dėmesį, verčia šypsotis.
Kad nekliudytų kulka
Vestukai perėmė daugelio terjerų bruožus, jų gyslomis teka škotų, Skajaus, Dendžio Dinmonto, kerno ir kitų terjerų kraujas. Jų gimtinė yra kalvotoji vakarų Škotija, o „krikštatėvis“ – pulkininkas Malcolm iš Poltallocho dvaro Argilšyre. Pulkininko užsidegimas veisti baltus terjerus nebuvo atsitiktinis, nes 1860 m. medžioklėje netyčia buvo nušautas rausvakailis jo terjeras, supainiojus šį su lape. Pulkininkas labai sielojosi netekęs šuns.
Per keletą metų Malcolmų šunidėse jau amsėjo šviesaus kailio šuneliai, juos vadino baltaisiais terjerais. Už Škotijos ribų seniau vestukus vadino baltaisiais, aukštikalnių, Pittenweem, Poltalloch, Roseneath terjerais. Paskutinieji trys vardai susiję su vietovėmis ir dvarais, kur juos veisė.
Demonstruodamas savo šunis, pulkininkas pabrėždavo: terjerus veisė ir jo tėvas, ir senelis. Kai 1905 m. jis su bendraminčiais įsteigė Vakarų Škotijos baltųjų terjerų klubą – pirmąjį šios veislės šunų mylėtojų klubą pasaulyje – dar nebuvo nusistovėjęs nei veislės pavadinimas, o ir savo išvaizda šuneliai nebuvo panašūs į dabartinius vestukus.
1905 m. sausio 26 d. trylika džentelmenų posėdžiavo Glazge – sprendė naujos šunų veislės likimą. Posėdžiui vadovavo pats pulkininkas Malcolm. Skaitydamas pranešimą, savo šunis jau vadino vakarų Škotijos baltaisiais terjerais (West Highland white terrier, WHWT). Šiandien žmonės juos šaukia trumpai: Westy!
Chrizantemos galvutė... šunų parodose
Pasirodę pirmosiose šunų parodose, jie iškart sudomino šunų mylėtojus. 1907 m. Cruft's parodoje jau dalyvavo keletas vestukų. Tais pačiais metais čempiono titulą gavo vakarų Škotijos baltasis terjeras Morven.Gausėjo šių šunų veisėjų gretos.
Štai ponia C. Pacey per gana trumpą laiką šunų kilmės knygoje įrašė 15 savo vestukų, „Wolvey“ veislyną vertino ne vien anglai. 1920-1939 m. Didžiojoje Britanijoje vestukams suteikta 125 čempionų titulai, tarp jų 32 buvo „Wolvey“ šunys.
Ne vien Didžiojoje Britanijoje, bet ir Vokietijoje, Prancūzijoje vakarų Škotijos terjerai vis labiau domino kinologus. Jungtinėse Valstijose šie šuneliai pasirodė tuomet, kai Robert Goelet įsigijo porelę šunų – Kiltie ir Rumpus Glenmohr.
Valstijose jie iškart pelnė kompanionų vardą, apie medžioklę nebebuvo jokios kalbos. 1909 m. Vestminsterio kinologų klubas (JAV) užregistravo keletą šių šunų ir pavadino juos Roseneath terjerais (net įsteigė Roseneath terjerų mylėtojų klubą). Dabar Jungtinėse Valstijose tarp populiariausių mažų veislių šunų jie nusileidžia tik cvergšnauceriams.
Europietiški vestukai
Kai kalbama apie šiuos šunis, visuomet pabrėžiama: škotai, nes Škotija yra jų gimtinė. Škotijoje ir dabar sklando įvairios šių šunų kilmės versijos. Neva, prie Škotijos krantų sudužus Nenugalimosios ispanų armados laivui, iš audringų vandenų išsikapanojo į Skajaus salą du šuniukai – pudelis ir maltesė. Jei tikėtume šia pasaka, iš jų ir atsirado vestukai.
Kaip įprasta Jungtinėje Karalystėje, šunų pripažinimas ir meilė sustiprėdavo, kai karališkoji šeima atkreipdavo dėmesį į kurią nors šunų veislę.
Toks ažiotažas kilo, kuomet karalius Jurgis I į Edinburgo pilį parsivežė 6 baltakailius terjerus, o vėliau juos padovanojo Prancūzijos karaliui. Laiške šunelius vadino Sierra vardu.
Už Škotijos ribų vakarų Škotijos baltuosius terjerus šaukė visaip: baltaisiais, aukštikalnių, Pittenweem, Poltalloch, Roseneath terjerais. Iš Prancūzijos karaliaus dvaro vestukai pradėjo savo žygį po Europą. Ir šiandien Prancūzijos kinologų išvesti vakarų Škotijos baltieji terejrai laikomi elitiniais. Šitie šunys visada išsiskiria parodose – ne veltui vestukai ne kartą laimėjo prestižinę Cruft‘s taurę!
Lietuvoje auginami ir veisiami vestukai Europos bei pasaulio čempionatuose niekuo nenusileidžia geriausiems šios veislės atstovams, atstovaujantiems prestižinius pasaulio vestukų veislynus. Dar prieš 10 metų vakarų Škotijos baltasis terjeras My Number One Superbia tapo Pasaulio jaunimo nugalėtoju. Per pastarąjį dešimtmetį ne vieną kartą mūsų šalies vestukai tapo Pasaulio jaunimo nugalėtojais ir Pasaulio nugalėtojais.
Kam tinka šios veislės šunys?
Jei esate judrus, mėgstate pokštus, suprantate humorą, šis šuo – jums. Jei 12-16 metų esate pasirengęs globoti augintinį ir dalytis su juos viskuo – vestukas jums. Jei negailėsite pinigų geram ėdalui, kailio priežiūrai, sveikatos profilaktikai – šis ilgaamžis šuo nekels sunkumų. Jeigu jūsų butas nedidelis ir negalite laikyti didelio šuns – šis šuo kaip tik jums (ūgis apie 28 cm, svoris – 7-10 kg).
Ar sutars su vaikais? Tai priklauso nuo vaikų amžiaus ir kaip suaugusieji išauklėjo savo šuniuką. Vaikui virš 10 metų – puikus šuo! Jų bendri žaidimai, dresūros pamokėlės – miela ir naudinga vaikui ir šuniui. Tačiau, nors jis atrodo tarsi žaisliukas, tai nėra žaislinis šuo. Vaikai turi išmokti gerbti gyvūną, rūpintis jo gerove, atsižvelgti į šio poreikius, neįkyrėti.
Ar susidraugaus su kitais gyvūnais? Santykiai su kitais gyvūnais priklauso nuo to, ar gyvena su jais po vienu stogu, ar susitinka atsitiktinai. Jis linkęs į kompromisus, tačiau vis tiek pasistengs įrodyti, jog yra viršesnis. Į svetimus šunis žvelgia nepatikliai, kartais ryžtasi provokuoti, net jei priešininkas dešimtkart didesnis. Ilgiau gyvendami šeimoje su kitais gyvūnais, susidraugauja, tampa neišskiriami.
Ar įmanoma dresuoti? Šis šuo protingas, imlus, tačiau jį reikia sudominti. Šeimininkas turi išmokti valdyti terjero temperamentą. Kai šuo susidomi, mokosi noriai. Ne veltui dalyvauja šunų vikrumo varžybose. Yra šoklus ir greitas, mėgsta įvairias užduotis. Vydamasis kamuoliuką, aplenkia didesnius šunis. Kalbėdami apie savo vestukus, šeimininkai sako: linksmi, pašėlę, su jais nenuobodu! Ar yra užsipyręs kaip visi terjerai? Ta dainelė apie terjerų užsispyrimą gerokai nuvalkiota.
Užsispyręs gali būti bet koks šuo, jeigu yra prastai išauklėtas arba išvis neauklėtas. Tai savarankiški šunys ir kaip visi šunys gali kovoti dėl statuso gaujoje. Jau porą šimtmečių veisiami ne kaip medžiokliniai šunys, o kad pritaptų prie žmonių. Atrenkami ne vien gražiausi, bet ir geriausio būdo šunys – nirtulingą, užsispyrusį medžioklį, atakuojantį kiaunės arba lapės urvą, palikime praeičiai. Taip, vakarų Škotijos terjeras turi charakterį, bet jis ne užsispyrėlis, o išdidus ir jaučiantis savo vertę šuo.
Ar mėgsta keliauti? Praeityje išvestas medžioklei, įveikdavęs ilgus atstumus, nepaisęs atšiauraus klimato – ar toks terjeras gali būti lepus? Nebent šeimininkas išpopintų... Nuo mažens įpratinus keliauti pervežimo dėžėje, kelionėje su juo nebus jokių sunkumų. Kadangi yra maži, galima įsinešti ten, kur šunys nelabai pageidaujami (įstaiga, parduotuvė, kavinė). Tuomet net šunų nemėgstantieji neatsilaiko prieš šelmišką vestuko snukutį. Ilgose kelionėse yra ištvermingi, tylūs, mieli bendrakeleiviai.
Ar sunku prižiūrėti baltą kailį? Ar baltas, ar juodas kailis – priežiūra kasdienė! Vestukų dengiamieji plaukai yra šiurkštūs ir standūs, maždaug 5 cm ilgio. Pavilnė minkšta. Kailis turi būti šiurkštus, todėl maudoma ne bet kokiu, o šiurkščiaplaukiams skirtu kokybišku šampūnu.
Parodose dalyvaujančių šunų kailis turi būti sniego baltumo, jį būtina puoselėti. Kailis nesišeria, maždaug kas tris mėnesius pešiojamas. Nieko neatsitinka baltam kailiui, kai vestukas išsipurvina – purvas išdžiūva ir išbyra. Kad šuo gerai jaustųsi, reikia iškirpti tarpupirščių plaukus, išpešioti ausų plaukus. Geriau grožio procedūras patikėti šunų kirpėjoms. Šukuoti reikėtų kasdien, išrinkti šapus, nuplauti tekančiu vandeniu letenėles, „sijonuką“, lyties organus. Trumpinti nagus, kad peraugę nedeformuotų letenėlių.
Kaip elgiasi lauke? Vestukas gali plaukioti, bet pernelyg tuo nesižavi. Jam nepatartina lįsti į jūros vandenį (prastėja kailis). Iš prigimties jį labiau traukia kemsynai, dumblo kvapas, tad šias vietas verčiau aplenkti. Kaip visi terjerai (lot. terra – žemė) mėgsta kapstyti žemę, uostinėti. Gėlynus arba kitus sodinukus nuo smalsuolio geriau atitverti tvorelėmis, aukštesniais želdiniais.
Įdomūs faktai
1839 m. dailininkas Edvinas Landsyras nutapė paveikslą „Kilnumas ir akiplėšiškumas“: pavaizdavo vestuką, „užėmusį“ bladhaundo būdą!
1870-1880 m. pulkininkas Malcolm išveisė dabartinių vestukų protėvius.
1904 m. Edinburgo šunų parodoje suteiktas vakarų Škotijos baltųjų terjerų vardas.
1924 m. Anglijos kinologų klubas uždraudė kernterjerus poruoti su vestukais.
Sutrumpintas standartas
III FCI grupė, Nr. 85.
Akys. Vidutinio dydžio, viena nuo kitos toli, neišsprogusios, kuo tamsesnės. Nepageidautinos šviesios spalvos akys.
Ausys. Mažos, stačios, tvirtos, smailais galiukais. Apaugusios trumpais kaip velvetas plaukais. Nepageidautinos didelės, apvalios, plačios.
Kaklas. Gana ilgas ir raumeningas, laipsniškai platėdamas pereina į pečius.
Kūnas kompaktiškas, linijos tiesios ir tvirtos. Ryški krūtinės ląsta. Itin trumpas juosmuo. Uodega. Aukštai išaugusi, tiesi, nerūpestingai iškelta. Nepageidautina per ilga uodega. Jokiu būdu ne kirsta.
Kailis. Dvisluoksnis, šiurkštus, negarbanotas. Pavilnė gausi, trumpa, minkšta. Nepageidautinas švelnus kailis.
Nosis. Juoda, gana didelė, sudaranti lygų kontūrą su snukio linija.
Judesiai platūs, laisvi. Galūnės juda lygiagrečiai. Sustingę judesiai, tarsi „su kojūkais“, „karvės pastatymas“ itin nepageidaujami.
Vakarų Škotijos baltųjų terjerų sveikata
Vakarų Škotijos baltieji terjerai – ilgaamžiai šunys. Vidutinė jų gyvenimo trukmė – 13 metų. Tai ganėtinai geros sveikatos, aktyvūs ir ilgaamžiai šunys, tačiau rinkdamiesi šuniuką, būtinai atkreipkite dėmesį į jo tėvų sveikatą.
Pagal LKD veisimo reikalavimus jiems nėra taikomi privalomieji sveikatos tyrimai, tačiau atminkite, kad LKD išduoda kilmės dokumentus šuniukams tik tais atvejais, jeigu veisėjai laikosi privalomųjų veisimo reikalavimų, kurie įvesti dėl šių šunų sveikatos ir gerovės:
• Kalės gali būti kergiamos nuo 18 mėn. iki 8 metų, patinai – nuo 12 mėn. amžiaus.
• Pirmo šuniavimosi metu kalė negali būti vyresnė nei 7 metų.
• Kitą kartą kalę galima kergti po šuniukų gimimo praėjus mažiausiai 8 mėnesiams.
Šuniukų tėvai privalo sudalyvauti bent dviejose parodose. Kalės turi gauti ne mažesnius įvertinimus negu „labai gerai“, patinai – ne mažesnius negu „puikiai“.
Vakarų Škotijos baltieji terjerai yra diskvalifikuojami šunų parodose ir negauna įvertinimų, jeigu yra agresyvūs arba pernelyg baikštūs, turi akivaizdžių fizinių arba elgsenos sutrikimų. Šunys bei kalės gali būti veisiami ir nedalyvavę parodose, jeigu jie turi dviejų LKD teisėjų atliktą veislės apžiūrą su išvada, kad šuo ar kalė tinka veisimui.
Rinkdamiesi šuniuką su kilmės dokumentais būsite tikri, kad augintinis tiek savo išvaizda, tiek charakteriu atitiks keliamus veislei reikalavimus, o veisėjai pasirūpino, kad jis būtų išveistas tinkamomis sąlygomis, užtikrinančiomis gyvūnų gerovę.
Kuo kruopščiau rinksitės augintinį, tuo ilgaamžiškesnio draugo galite tikėtis.
Odos susirgimai (atopinis, alerginis arba mieliagrybių sukeltas dermatitas). Vakarų Škotijos baltieji terjerai yra iš prigimties labiau linkę į alergiją bei kitus odos susirgimus. Užsienio duomenimis, odos ligomis gali sirgti iki trečdalio šios veislės šunų, tačiau Lietuvoje, tikėta, situacija yra geresnė – 2011–2013 m. atlikto tyrimo duomenimis, iš 573 šios veislės šunų odos ligomis sirgo 13,5 proc. Šiems susirgimams įtakos turi daugelis faktorių, tame tarpe ir genetinis paveldimumas, todėl stenkitės rinktis odos ligomis nesergančių tėvų šuniukus.
Vengrijoje nustatyta, kad daugumai atopiniu dermatitu sirgusių Vakarų Škotijos baltųjų terjerų netiko pašaras, todėl rekomenduojama šios veislės šunis šerti specialiu „hipoalergenišku“ pašaru. Ortopediniai susirgimai. Pasitaiko nelabai dažnai. Tai gali būti kelio girnelės išnirimas, kelio priekinių kryžminių raiščių trūkimas, šlaunikaulio galvutės nekrozė ar netgi klubo sąnario displazija, kuri būdingesnė didelių veislių šunims. Rinkdamiesi šuniuką pasidomėkite, ar jo tėvai nesirgo šiomis ligomis, o jei pastebite, kad jūsų šuo šlubuoja, kreipkitės į veterinarijos gydytoją, kad būtų kuo greičiau nustatyta priežastis ir paskirtas gydymas.
Akių ligos. Vakarų Škotijos baltieji terjerai yra linkę į akių sausąjį keratokonjuktyvitą bei kataraktą. Kadangi abi šios ligos gali baigtis aklumu, rekomenduojama, pastebėjus akių pakitimus, kreiptis į veterinarijos gydytoją.
Retos paveldimos ligos. Veisėjai prieš veisimą gali savo nuožiūra atlikti šuniukų tėvams DNR tyrimus retų paveldimų ligų atžvilgiu (piruvato kinazės trūkumas, globoidinių ląstelių leukodistrofija, kraniomandibuliarinė osteopatija), ir informuoti jus apie jų rezultatus. Šunys – mutavusių genų nešiotojai – neturėtų būti veisiami, net jeigu kliniškai yra sveiki. Būkite dėmesingi, jeigu jūsų augintiniui iki metų amžiaus diagnozuojama hemolitinė mažakraujystė ir nenustatoma jos priežastis – tai gali būti genetinis susirgimas, kuriam patvirtinti arba atmesti verta atlikti DNR tyrimą. Parengė Rūta Kudelytė
